Lietuvos nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“

UNESCO programa „Pasaulio atmintis“, įvertindama dokumentinio paveldo svarbą visoms pasaulio valstybėms bei skatindama žmonijos atminties išsaugojimą, ragina šalyse steigti nacionalinius komitetus „Pasaulio atmintis“.

Pirmasis Lietuvos nacionalinis komitetas „Pasaulio atmintis“ (toliau – Nacionalinis komitetas) buvo įsteigtas 1996 m., o 2003 m. komiteto veikla buvo atnaujinta, jo pirmininke išrinkta tuometinė Lietuvos mokslų akademijos Rankraščių skyriaus vedėja (šiuo metu Direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams) dr. Rima Cicėnienė. Vėliau dvi kadencijas iš eilės komitetui vadovavo tuomet Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja (dabar Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė) Jolita Steponaitienė. 2015 m. gruodžio mėn. komiteto pirmininku buvo išrinktas Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas (dabar Komunikacijos fakulteto dekanas), Muzeologijos katedros vedėjas prof. dr. Rimvydas Laužikas.

Narius į Nacionalinį komitetą gali siūlyti kultūros, švietimo, mokslo ir paminklosaugos srityje dirbančios valstybinės institucijos bei įstaigos, vyriausybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Šiuo metu Nacionaliniame komitete dirba specialistai iš Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos archyvų departamento, Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Lietuvos istorijos instituto.

Nacionalinis komitetas savo veiklą organizuoja dviem kryptimis. Pirmiausia bendrauja su UNESCO dėl šalyje esančio dokumentinio paveldo įrašymo į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“, bendradarbiaudamas su Lietuvos valstybės institucijomis bei specialistais rengia ir teikia reikalingą informaciją, rūpinasi informacijos apie šią programą bei Tarptautiniame registre esančius dokumentus sklaida.

2009 m. į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ buvo įrašytos dvi su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos.

Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan (The Baltic Way – Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom). „Baltijos kelias“ – tai pasauliui svarbus XX amžiaus pabaigos įvykis, suvienijęs tris Baltijos šalis nepriklausomybės atkūrimo siekiui.

Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (Radziwills‘ Archives and Niasvizh (Nieśwież) Library Collection) – tai bendra Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Suomijos ir Ukrainos paraiška. Kolekcija buvo kuriama XV–XX a. vienos galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėliau Abiejų Šalių Karūnos giminių – Radvilų. Radvilų archyvas buvo oficialusis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas.

2017 m. į šį registrą įrašytas Liublino unijos akto dokumentas (The Act of the Union of Lublin document). Tai vienintelis išlikęs 1569 m. Liublino unijos aktas, saugomas Centriniame senųjų aktų archyve Varšuvoje, yra lietuviškos pusės unijos dokumentas su 78 lietuvių didikų ir bajorų antspaudais.

Kita Nacionalinio komiteto veiklos kryptis – Lietuvos nacionalinio registro „Pasaulio atmintis“ (toliau – Nacionalinis registras) sukūrimas ir pildymas.

Nacionalinio registro tikslas – padėti institucijoms identifikuoti vertingiausius Lietuvos dokumentinio paveldo objektus, saugomus įvairiose organizacijose ar priklausančius privatiems asmenims, nustatyti, kokios reikia strategijos, kad šis dokumentinis paveldas išliktų, bei populiarinti dokumentinį paveldą Lietuvoje ir užsienyje. Atrenkant dokumentinio paveldo objektus į Nacionalinį registrą, vadovaujamasi pagrindiniais tarptautinio registro kriterijais, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sąlygas ir situaciją. Ar įrašyti dokumentinio paveldo objektą į Nacionalinį registrą, sprendžiama pagal jo svarbą, lyginant jį su kitais dokumentinio paveldo objektais, jau įrašytais ir siūlomais įrašyti į Nacionalinį registrą. Nagrinėjant įtraukimo į Nacionalinį registrą klausimą, pirmiausia turi būti atliktas objekto preliminarus autentiškumo įvertinimas ir nustatyta, ar tikrai objektas yra originalas. Kopijos, dublikatai, klastotės, netikri dokumentai ar mistifikacijos į Nacionalinį registrą neįrašomi. Dokumentinio paveldo objektas turi būti unikalus ir nepakeičiamas, t. y. toks, kurio dingimas ar sugadinimas išties gali nuskurdinti šalies ar regiono paveldą.

Nacionalinio komiteto veikla: rašomi straipsniai specialioje profesinėje spaudoje (leidiniuose „Tarp knygų“, „Mokslų akademijos bibliotekos metraštis“, kt.), esant galimybei skaitomi pranešimai.