Naujienos

Fotografijų paroda „Pabėgėliai. Balkanų kelionė“ aut. Ivan Sanczewski (Ispanija)

fot. Ivan Sanczewski

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje nuo gruodžio 18 d. iki 2018 m. sausio 31 d. veikia fotografo Ivan Sanczewski paroda “Pabėgėliai. Balkanų kelionė”. Paroda skiriama Tarptautinei pabėgėlių dienai paminėti.

Parodos autorius – Ivan Sanczewski, foto reporteris ir fotografijos mokytojas, gyvenantis Barselonoje, Ispanijoje. Pastaruoju metu fotografas skiria daug laiko socialiniams projektams. 2015 m. autorius fiksavo tūkstančių pabėgėlių iš Sirijos, Afganistano ir Pietų Saharos migraciją į Europą per Balkanus (5 dienų kelionę iš Atėnų į Sarajevo) bei musulmonų ir krikščionių integraciją į kultūrinius sanglaudos  projektus Bosnijoje ir Hercegovinoje (Mostar roko mokykla, Gatvės fotografijos pamokos Sarajevo ir Mostar).

„Pabėgėliai. Balkanų kelionė“  – tai istorija apie  ilgą ėjimą ir šaltas naktis, vaikus liūdnomis akimis ir drąsius jų tėvus. Tai pasakojimas apie jų kelionę per Balkanus nuo Pirėjo uosto, kur jie pirmąkart įžengė į Europą, jų vargus pabėgėlių stovyklose, autobusuose, nelegaliai kertant sienas.

„2015 m. pradžioje dėl karo Sirijoje į Europą plūstelėjo migracijos banga. Rytų Viduržiemio kelias tapo svarbiausiais vartais į Europą sirams ir afganistaniečiams, tačiau ne tik jiems. Dauguma jų kirto Turkiją ir rizikavo savo gyvybėmis Viduržiemio jūroje.  Apie 3400 žuvo  (skaičius gali būti didesnis)  bandydami pasiekti Europos krantus. Lesbo salos krantai tapo vieta, kur migrantai įžengė pirmiausia Europos Sąjungoje. Paprastai jie čia praleisdavo keletą dienų, vėliau juos siųsdavo į Pirėjo uostą Atėnuose, Europos žemyną.

Šios fotografijos yra tik nedidelis fragmentas iš jų sunkios kelionės, kurią jie turėjo ištverti per Balkanus, Graikiją, Makedoniją ir Serbiją, kol jiems nusišypsojo laimė pasiekti Vengriją. Aš keliavau kartu su jais 5 dienas, valgiau maistą, kuriuo jie su manimi dalinosi, miegojau šaltose traukinių stotyse ir nelegaliai patekau į Serbiją vien tam, kad galėčiau pats  viską išvysti ir patirti vieną iš svarbiausių šiuolaikinės Europos istorijos momentų.

Šia paroda nepretenduoju į epinį istorijos pasakojimą. Čia nėra vardų, tai tik anoniminiai moterys, vyrai, vaikai ir senoliai, kurie turėjo drąsos, galimybę išlikti, nors trokšdami išgyventi dažniausiai neturėjo kito pasirinkimo kaip palikti savo namus, tėvynę ir prašytis prieglobsčio. Juodai balti portretai, kuriuose vaizduojami kelionės metu sutikti vaikai, dar per jauni taip keliauti, per jauni suprasti. Nuo Pirėjo uosto iki pat Presevo pabėgėlių stovyklos vartų jų vaikiškos akys žiūrėjo į kamerą tiesiai, liūdnai ir bauginančiai išmintingai.  Iš jų žvilgsnių sklindantis orumas labiausiai mane sujaudino. Spalvotose fotografijose pasakojama apie kasdienybę tų, kurie ką tik pradėjo kelionę. Išsekę jaunuoliai, sužaloti vyrai, ištisos šeimos tremtyje…

Aš specialiai atidėjau nuotraukas tų, kurie įdėjo daug pastangų, gelbėdami pabėgėlius: nuo serbų gydytojų iki anoniminių savanorių iš Makedonijos, kurie bandydami pabėgėlių vargus palengvinti rūpinosi, kad jie gautų maisto produktus, vandenį, drabužius ir žaislus,. Dėl tos pačios priežasties čia nerasite kareivių, policininkų ir civilių portretų, kurie neparodė pabėgėliams jokios atjautos ir su jais nežmoniškai elgėsi. To, kas vyko Presevo pabėgėlių stovykloje pietų Serbijoje, negalima buvo skelbti net tiems žurnalistams ir fotografams, kurie turėjo rašytinius Serbijos Vidaus reikalų ministerijos leidimus fotografuoti. Bet kuriuo atveju jie nebuvo šios istorijos pagrindiniai veikėjai.“ Ivan Sanczewski

2017 12 15 Kategorija: Galerija, Visos naujienos