Arturo Valiaugos paroda „J. Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakarų“

Arturo Valiaugos fotografijų parodos kontekstas – vokiečių rašytojo ir poeto Johaneso Bobrosvkio biografija ir kūrybinis palikimas. Fiksuodamas J. Bobrovskio literatūroje aprašytą topografiją, šiandieninę socialinę aplinką vietų, kuriose rašytojas gyveno bei kūrė, A. Valiauga kuria konceptualią dokumentiką, atspindinčią J. Bobrovskio gyvenimo pažymėtas Lietuvos, Kaliningrado apskrities ir Vokietijos vietoves.

Menotyrininko dr. Tomo Pabedinsko teigimu, keliaudamas po vietas, kuriose gyveno ir kūrė J. Bobrovskis, A. Valiauga jas įamžino kaip prieblandoje ar migloje skendinčius peizažus, taip jas atitolindamas nuo šiandienos ir palikdamas erdvės praeities įvykių ar subjektyvių išgyvenimų prisiminimams. Net ir tose fotografijose, kuriose į peizažą įsiterpia žmogaus veiklos pėdsakai, akcentai susikeičia vietomis. Ideologiniai ženklai, dramatiškos XX a. istorijos atšvaitai ar tiesiog kasdienio gyvenimo detalės, menančios praėjusius dešimtmečius, yra tik savotiški inkliuzai neapibrėžtoje „poetinio peizažo“ erdvėje. Jie kontrastuodami dar labiau išryškina svarbiausią fotografijų turinį – pasakojimą apie vieno kūrėjo biografijoje įsikūnijusią XX a. Europos istoriją, pasakojimą, kuriame svarbiausi ne patys praeities įvykiai, bet šiandieninis mūsų gebėjimas atrasti asmenišką santykį su dar nesena istorija.

Vienoje iš savo kalbų J. Bobrovskis sakė: „ Mano tema yra vokiečiai ir Europos Rytai, nes aš užaugau šalia Nemuno upės, kur lenkai, rusai ir lietuviai gyveno kartu (…). Aš norėjau aprašyti tą kraštovaizdį ir ten gyvenusius, papasakoti savo kraštiečiams tai, ko jie nežino. Jie nieko nežino apie savo Rytų kaimynus. Jie vis dar nežino šiandien“. Kaip puikus Rytprūsių istorijos, literatūros žinovas, J. Bobrovskis įženklino baltišką pasaulėjautą, pagrįstą jo paties biografija, skaudžia karo patirtimi, tremtimi Sovietų Sąjungos lageryje, kaltės jausmu dėl karo padarinių, holokausto.

Kad suprastum, kaip gera dešiniajame Nemuno krante, tereikia Luizos tiltu pereiti į kairįjį, pasivaikščioti Sovetsko gatvėmis, Nemane iš Pergalės gatvės duobėtu, Ragainės pilies plytų duženomis užpiltu taku nusileisti prie upės. Akivaizdu, kaip grėsmingai Nemunas vis dar brėžia ribą tarp skirtingų tikrovių, dalydamas jas į svetimą ir savą, ir kokia aktuali yra J. Bobrowskio gyvenimo patirtis bei kūryba dabar: „…šiandien su širdgėla metam pliauskas į svetimus ugniakurus“ („Sarmatijos metas“) – sako parodos autorius.

Šiandien itin aktualaus J. Bobrovskio literatūrinio palikimo ir konceptualios dokumentinės fotografijos jungtis tampa atminties forma, aktualizuojančia visos Europos istoriją ir dabartį.

Paroda pirmą kartą pristatyta 2017 m. Leipcigo knygų mugės, kurioje Lietuva dalyvavo garbės viešnios teisėmis, kultūrinėje programoje.

Projektą įgyvendino VšĮ „Kultūros meniu“, parėmė Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, projekto partneris – Lietuvos kultūros institutas.

Apie autorių:

Arturas Valiauga gimė 1967 m. sausio 22 d. Vilniuje. 1990 baigė Vilniaus technologijos technikumą, įgijo fotografo specialybę. 1990-1993 m. dirbo fotografu Vilniaus Gedimino Technikos universitete. 1993-1996 m. – nepriklausomas menininkas, dirbo reklamos ir leidybos srityse. 1996-2003 m. Vilniaus fotostudijos „Marijos Nostalgija“ fotografas. Nuo 2004 m. – reklamos fotografijos įmonės UAB „Fotoprojektai“ direktorius, nuo 2015 – kūrybos vadovas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1992 m. 2008 m. baigė bakalauro studijas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, 2010 m. įgijo fotografijos ir medijos meno magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2010 m. dėsto Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje ir Vilniaus dizaino kolegijoje.

Nuo 1993 m. dalyvauja fotografijos meno parodose bei projektuose. Tarp jų – tokie tarptautiniai tiriamosios fotografijos projektai kaip Tarptautinio fotografijos ir tyrimų tinklo projektas „Darbas“ (2005-2006), 4-toji Ars Baltica fotografijos meno trienalė (2008), EU-Japan Fest projektas „Japonija Europos akimis“ Nr. 11 (2009) ir kt.

Parodos: surengė 28 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo daugiau nei 50 grupinių parodų.

Apdovanojimai:

1995 m.                pagrindinis apdovanojimas (Silver Nugget) „Kodak European Panorama“ (Arlis/Prancūzija);

2002 m.                Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija už novatoriškumą ir fotografijos meno plėtotę;

2005 m.             IPRN organizuoto tarptautinio projekto „Kintantys veidai“ (Changing Faces) Lietuvos-Nyderlandų kultūros mainų konkurso laimėtojas.

2015 m.                LR Kultūros ministerijos Balio Buračo fotografijos premija.

Monografijos: Jėzusmarija, mama ir visa kita (2006); Tylusis identitetas (2008); Tarp krantų (2009); Apie Ilgesio žemę (2013), J. Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakarų (2017).