UNESCO programa „Pasaulio atmintis“

UNESCO programa Pasaulio atmintis (UNESCO Memory of the World Programme), pradėta vykdyti 1992 metais, šiais metais mini savo 25-erių metų sukaktį. Lietuvoje švenčiame jos 20-metį. Programos tikslas – plačiai paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas dokumentų kolekcijas ir neleisti dokumentiniam paveldui nugrimzti užmarštin.

Šios programos atsiradimą inicijavo Lietuva. 1991 m. mūsų valstybei tapus UNESCO nare, iškilmingos ceremonijos, vykusios Generalinės konferencijos metu, pasiūlymą pradėti vykdyti dokumentiniam paveldui skirtą programą pateikė inauguracinį pranešimą skaitęs tuometinis kultūros ministras Darius Kuolys. Ši idėja subrendo trijų žmonių mintyse ir pokalbiuose. Tie žmonės – tai minėtasis Darius Kuolys, nuolatinė atstovė prie UNESCO, šviesaus atminimo ambasadorė Ugnė Karvelis ir tuometinis UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojas informacijai ir komunikacijai Henrikas Juškevičius. Idėją UNESCO valstybės priėmė su didžiausiu susidomėjimu.

Dokumentinis paveldas – tai kalbų, tautų, kultūrų įvairovė, pasaulio ir jo atminties veidrodis, nepagražintai primenantis pasaulio įvykius, visuomenių raidą, valstybių klestėjimą, diktatūrų žlugimą, kultūros išlikimą ir svarbiausius pasaulio įvykius nuo seniausių laikų. Rašytinis, fotografijų ar kitos rūšies dokumentinis paveldas yra labai trapus, todėl nesaugomas ir neprižiūrimas gali sunykti, – tuomet žmonija prarastų galimybę iš kartos į kartą perduoti papirusuose, pergamentuose, rankraščiuose, dainų tekstuose, natose, muzikos, fotografijose, vaizdo ir garso ir kitos rūšies dokumentuose esančią informaciją.

Tad atsižvelgdama į šiuos iššūkius, UNESCO programa Pasaulio atmintis savo veiklą koncentruoja dviem kryptim – pildydama Tarptautinį registrą Pasaulio atmintis ir skatindama dokumentinio paveldo skaitmenizavimą bei visuotinį prieinamumą prie pačių įvairiausių dokumentų bei jų kolekcijų.

2004 m. Pietų Korėjos iniciatyva buvo įsteigtas UNESCO / Jikji apdovanojimas Pasaulio atmintis.

Vienas iš UNESCO programos Pasaulio atmintis tikslų – sudaryti pasaulinės vertės dokumentinio paveldo registrą Pasaulio atmintis (Memory of the World Register), kuris buvo pradėtas pildyti 1997 metais.

Programai Pasaulio atmintis vadovauja ir sprendimus dėl UNESCO tarptautinio registro Pasaulio atmintis papildymo priima Tarptautinis patariamasis komitetas, o programos įgyvendinimą užtikrina programos Pasaulio atmintis sekretoriatas ir valstybėse veikiantys nacionaliniai komitetai Pasaulio atmintis.

UNESCO tarptautiniame registre Pasaulio atmintis įrašyti dokumentai arba jų kolekcijos: rankraščiai ir dokumentai, menantys kolonijinius laikus, liudijantys valstybių istoriją, garsių rašytojų, poetų, kompozitorių kūriniai bei asmeniniai laiškai ir kiti pasaulinės reikšmės dokumentai: kaligrafiniai rankraščiai senosiomis arabų ir persų kalbomis, finikiečių alfabetas, Rigvedos raštai, viduramžių laikotarpio rankraščiai apie mediciną ir vaistus, Kanados Kvebeko seminarijos dokumentų kolekcija, dokumentai, liudijantys Sueco kanalo statybą, Australijos kalinių istoriją, Nobelio šeimos archyvas, XIX a. Lotynų Amerikos fotografijos, pašto ženklai, garso, vaizdo ir kitokio pobūdžio dokumentinis paveldas.

2009 m. į Tarptautinį registrą Pasaulio atmintis buvo įrašytos trys su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos:

Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan (The Baltic Way – Human Chain Linking Three States in Their Drive for Freedom). „Baltijos kelias“ – tai pasauliui svarbus XX amžiaus pabaigos įvykis, suvienijęs tris Baltijos šalis nepriklausomybės atkūrimo siekiui.

Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija (Radziwills‘ Archives and Niasvizh (Nieśwież) Library Collection) – tai bendra Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Federacijos, Suomijos ir Ukrainos paraiška. Kolekcija buvo kuriama XV–XX a. vienos galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir vėliau Abiejų Šalių Karūnos giminių – Radvilų. Radvilų archyvas ir esmės buvo oficialusis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas.

• Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija, XVI–XX a. (Collection of the Center of Documentation and Investigation of the Ashkenazi Community in Mexico, XVI–XX c.).

Kiekviena valstybė UNESCO narė kviečiama aktyviai dalyvauti šioje programoje ir raginama įsteigti savo teritorijoje veikiantį nacionalinį komitetą Pasaulio atmintis. Jeigu toks komitetas nėra steigiamas, programą turėtų įgyvendinti valstybės nacionalinė UNESCO komisija. Nacionaliniai komitetai sprendžia, kuris šalyje esantis dokumentinis paveldas yra išskirtinai reikšmingas, siūlo apsaugos būdus ir stengiasi juo sudominti visuomenę. Kai kurios valstybės turi įsisteigusios nacionalinius registrus Pasaulio atmintis.

Pirmasis Lietuvos nacionalinis komitetas Pasaulio atmintis įsteigtas 1996 m., o 2003 m., vadovaujant Lietuvos mokslų akademijos Rankraščių skyriaus vedėjai Rimai Cicėnienei, jo veikla atnaujinta. Šiuo metu Nacionalinio komiteto Pasaulio atmintis pirmininkas yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Muzeologijos katedros vedėjas prof. dr. Rimvydas Laužikas.

Lietuvoje yra įsteigtas nacionalinis registras „Pasaulio atmintis“. Pirmieji dokumentai ir jų kolekcijos į šį registrą įrašyti 2006 metais. Pirmuoju dokumentu tapo Martyno Mažvydo „Katekizmas“, kurio vienintelė kopija šiuo metu saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje. Nacionaliniame registre iš viso įrašyti 68 dokumentai: 35 iš jų pripažinti regioninės (europinės) ir 33 – nacionalinės reikšmės dokumentais.

Lietuvos institucijos aktyviai dalyvauja UNESCO programos Pasaulio atmintis veikloje. Šios programos finansinę paramą yra gavę du Vilniaus universiteto, vienas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ir vienas Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto projektai.

• Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai (1998 m.). Vilniaus universiteto biblioteka 1998 m. parengė ir išleido kompaktinę plokštelę „Vilniaus universiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai“. Joje pateikti 153 kultūriniu ir istoriniu požiūriu itin vertingi šios bibliotekos spaudiniai, rankraščiai, grafikos darbai ir kiti eksponatai.

• Lietuvos atmintis senuosiuose žemėlapiuose (1999 m.). Gavęs UNESCO finansavimą, 1999 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas išleido kompaktinę plokštelę „Lietuvos atmintis senuosiuose žemėlapiuose“, kurioje publikuojami senieji Lietuvos valstybės žemėlapiai. Įgyvendinant šį projektą į vieną vietą buvo surinkta svarbi Lietuvos vaizdinio paveldo dalis – senieji Lietuvos valstybės žemėlapiai. Taip bandyta pažvelgti į Lietuvos istoriją ir parodyti, kokias galimybes paveldui saugoti suteikia moderni technologija, kaip įamžintą medžiagą galima naudoti mokslo, edukacijos, kultūros tikslais. Kompaktinė plokštelė saugoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros Vizualikos centre.

• Lietuvių klasikinės literatūros antologijos svetainė „Klasikinė lietuvių litaratūra“ (1998–1999 m.). 1998–1999 m. Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto kolektyvas, siekdamas supažindinti pasaulio visuomenę su Lietuvos kultūros paveldu, sukūrė Lietuvių klasikinės literatūros antologijos svetainę Klasikinė lietuvių literatūra. Ši svetainė yra klasikinės pasaulio literatūros virtualios bibliotekos dalis. Projektą inicijavo UNESCO, norėdama palengvinti pasaulio visuomenės prieigą prie žmonijos kultūrinio paveldo lobynų. Lietuvių klasikinės literatūros antologija apima 64 lietuvių autorių kūrinius nuo seniausių dokumentų iki šiuolaikinės literatūros.

• Pergamentų skaitmeninių vaizdų archyvas (2002–2003 m.). 2002–2003 m. Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius vykdė UNESCO finansuotą projektą Pergamentų skaitmeninių vaizdų archyvas. Šio projekto tikslas – išsaugoti sukauptus rankraščius, kurių šioje bibliotekoje daugiau kaip 250 tūkstančių, ir suteikti galimybę susipažinti su jais visiems norintiems. Skaitmeniniai unikalių XI–XV a. rankraščių vaizdai pateikiami internete. Šiuo projektu Lietuvos mokslų akademijos biblioteka pradėjo kurti skaitmeninį archyvą.

UNESCO Generalinės konferencijos 38-ojoje sesijoje 2015 m. lapkričio 11 d. priimtas naujas standartus nustatantis dokumentas, padėsiantis viso pasaulio šalims suderinti politikos kryptis ir strategijas bei stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir visuomenės informuotumą apie dokumentinio paveldo apsaugos iššūkius.  pdf_button

Šių metų birželio 5 d. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje iškilmingoje ceremonijoje liudijimai įteikti dar penkiems dokumentinio paveldo saugotojams, kurių pateikti dokumentai ar jų kolekcijos įrašyti į Nacionalinį registrą. Nacionalinio komiteto nariai ir nepriklausomi dokumentinio paveldo ekspertai trims iš jų suteikė regioninę, o dviem – nacionalinę reikšmę.

Šiais metais į Nacionalinį registrą įrašytas Teodoro Narbuto (Teodor Mateusz Ostyk-Narbutt, 1784-1864) veikalo Dzieje narodu litewskiego („Lietuvių tautos istorija“, Vilnius, 1835-1841) parankinis egzempliorius, Fulgento Dryjackio parengtas apeigynas lotynų kalba Thesaurus sacratissimae vitae passionis praetiosissimi sanguinis D. N. Iesu Christi (Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus švenčiausiojo gyvenimo, kančios ir brangiausiojo kraujo lobynas), puoštas Aleksandro Tarasevičiaus medžio raižiniais, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Registrą papildė 1949 m. masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj” žemėlapis, saugomas Lietuvos ypatingajame archyve, Mato Strašuno asmeninė žydų knygų kolekcija (1382 XVI-XIX a. spaudiniai), saugoma Lietuvos nacionalinėje  M. Mažvydo bibliotekoje ir Raportų knyga „Vytauto Didžiojo garbei“, saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve. Tai didelio formato rankų darbo albumas odiniu viršeliu, 1930 m. vasarą apkeliavęs visą Lietuvą minint Žalgirio mūšio 520-ąsias metines. 162 šios knygos puslapiuose surinkta gausybė parašų ir 1540 antspaudų.

Įprasminant aktyvų Lietuvos dalyvavimą UNESCO programoje Pasaulio atmintis, birželio 6 d. Nacionaliniame muziejuje LDK Valdovų rūmuose surengtas seminaras Lietuvos ir Lenkijos dokumentinio paveldo saugotojams ir  nacionalinių komitetų nariams, skirtas aptarti dvišalio bendradarbiavimo galimybes rengti bendras dokumentinio paveldo parodas, ruošti dvišales ar daugiašales paraiškas siekiant dokumentinio paveldo objektus įrašyti į UNESCO Tarptautinį registrą Pasaulio atmintis, vykdyti bendrus viešinimo, edukacinius projektus ir kitas veiklas. Taip pat diskutuota apie valstybės politiką kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimui ekstremalių situacijų atvejais, dalintasi gerosios praktikos pavyzdžiais. Seminaro dalyviai parengė „Rekomendacijas dėl Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijų bendradarbiavimo saugant dokumentinį paveldą ir užtikrinant prieigą“.pdf_button

UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvoje 20-mečio renginius organizavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Nacionalinis komitetas Pasaulio atmintis, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija, Nacionalinis muziejus LDK Valdovų rūmai, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, finansavo Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.