Pasaulio paveldo komitetas

Pasaulio paveldo komitetas, atsakingas už Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir Pasaulio paveldo fondo (World Heritage Fund) veiklos koordinavimą, buvo įsteigtas 1976 metais.

Šiandieną Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją yra pasirašiusios 192 valstybės. Pasaulio paveldo komitetą sudaro 21 Pasaulio paveldo konvencijos valstybės narės atstovas, išrinktas Pasaulio paveldo konvencijos valstybių narių generalinėje asamblėjoje. Šiuo metu Pasaulio paveldo komiteto nariais yra šios valstybės: Angola, Azerbaidžanas, Burkina Faso, Kroatija, Kuba, Suomija, Indonezija, Jamaika, Kazachstanas, Kuveitas, Libanas, Peru, Filipinai, Lenkija, Portugalija, Pietų Korėjos Respublika, Tunisas, Tanzanija, Vietnamas, Zimbabvė ir Turkija.

Pasaulio paveldo komitetas renkasi į kasmetines ir neeilines sesijas. Kasmetinės Pasaulio paveldo komiteto sesijos vyksta UNESCO būstinėje Paryžiuje arba šalyje, kuri yra Komiteto narė ir pateikia pasiūlymą sesiją organizuoti savo šalyje. Kasmetinės sesijos paprastai vyksta Pasaulio paveldo komitetui pirmininkaujančioje šalyje. 2006 m. jubiliejinė 30-oji Komiteto sesija vyko Vilniuje. Jai pirmininkavo ambasadorė, tuometinė nuolatinė atstovė prie UNESCO Ina Marčiulionytė. 

2016 m. liepos 10-17 d. Stambule, Turkijoje, vyko 40-oji Pasaulio paveldo komiteto sesija.

Visų Komiteto sesijų dokumentai: http://whc.unesco.org/en/sessions/

Pasaulio paveldo komiteto funkcijas apibrėžia Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija. Pasaulio paveldo komitetas:

a) nustato, kurias išskirtinės visuotinės vertės kultūros ir gamtos vietoves privalu saugoti įrašant jas į Pasaulio paveldo sąrašą, o kurias reikia išbraukti iš minėto sąrašo;

b) kartu su valstybėmis narėmis stebi į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų paveldo vietovių saugojimo procesą ir sprendžia, kurias iš anksčiau minėtų vietovių reikia įrašyti Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą arba iš jo išbraukti;

c) nagrinėja Pasaulio paveldo fondui pateiktus prašymus dėl tarptautinės finansinės paramos;

d) priima kitus su pasaulio paveldo išsaugojimu susijusius sprendimus.

Pasaulio paveldo komitetas vertina valstybių narių pateiktas į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų kultūros ir gamtos paveldo vietovių Būklės įvertinimo ataskaitas (State of Conservation), o kas 6 metus – periodines ataskaitas (Periodic Reporting). Šiose ataskaitose apžvelgiama bendroji valstybės narės paveldo apsaugos politika, nacionaliniai teisės aktai, konkrečios vietovės apsaugos ir valdymo politika.

Politinius Komiteto sprendimus įgyvendina Pasaulio paveldo centras (World Heritage Center).

Komiteto patariamosios organizacijos yra: Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba (International Council on Monuments and Sites (ICOMOS)), Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (International Union for Conservation of Nature (IUCN)) ir Tarptautinis kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo studijų centras (International Centre for the Study of the Preservation and Restoration of Cultural Property (ICCROM)). Viena pagrindinių ICOMOS ir IUCN veiklos sričių yra vertinti valstybių pateiktas paraiškas dėl kultūros ir gamtos paveldo vietovių įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą. Oficialusis ICOMOS atstovas Lietuvoje – ICOMOS Lietuvos nacionalinis komitetas (www.icomos.lt). Oficialusis IUCN atstovas Lietuvoje – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (www.vstt.lt).

Atnaujinta 2016-07-25