Pasaulio paveldo sąrašas

Išskirtinę visuotinęs vertę (Outstanding Universal Value) turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės yra įrašomi į Pasaulio paveldo sąrašą (World Heritage List), kuriame šuo metu yra 1052 vertybės, esančios 165 valstybių narių teritorijose (814 kultūros paveldo, 203 gamtos paveldo ir 35 mišraus pobūdžio (gamtos ir kultūros paveldo)) (2016-07-27 duomenimis). 

world-heritage-map

Esminis Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos (toliau – Pasaulio paveldo konvencija) nustatytas principas, dėl kurio vietovė galėtų pretenduoti patekti į Pasaulio paveldo sąrašą, – autentiškumas ir išskirtinė visuotinė vertė. Kultūros ir gamtos paveldas apibrėžtas Pasaulio paveldo konvencijos 1 ir 2 straipsniuose.

Pasaulio paveldo komiteto (toliau – Komiteto) sprendimu paveldo objektas ar vietovė turi išskirtinę visuotinę vertę, jeigu ji atitinka vieną ar daugiau šių kriterijų:  
(i) reprezentuoja genialų žmogaus sukurtą šedevrą;
(ii) liudijai tam tikros epochos ar apibrėžtos kultūrinės erdvės įtakos kaitą architektūros ar technologijų, vaizduojamojo meno, miestų planavimo ar kraštovaizdžio raidos srityse;
(iii) liudija unikalią arba bent jau išskitinę kultūrinę gyvosios ar išnykusios civilizacijos tradiciją;
(iv) yra išskirtinis žmonijos istorijos laikotarpio pastatų, architektūrinio ar technologinio ansamblio arba kraštovaizdžio tipo pavyzdys;
(v) yra išskirtinis tradicinio žmonių įsikūrimo, žemės naudojimo arba jūros naudojimo pavyzdys tam tikroje teritorijoje ir atspindi tam tikrą kultūrą (ar kultūras) ar žmogaus ir aplinkos sąveiką, kurie ypač tampa pažeidžiami dėl negrįžtamų pokyčių;
(vi) yra tiesiogiai ar akivaizdžiai susijęsi su tikrais ir išskirtinę visuotinę vertę turinčiais įvykiais ar tradicijomis, idėjomis arba tikėjimais, meno ar literatūros darbais;

(vii) reprezentuoja nepaprastus gamtos reiškinius ar ypatingą išskirtinį gamtos grožį ir estetinę reikšmę;
(viii) yra ryškus, svarbiausius žemės istorijos laikotarpius, įskaitant gyvybės raidos laikotarpius, atspindintis ir šiuo metu vykstančius geologinius žemės formavimosi procesus arba ryškias geomorfines ar fiziografines savybes reprezentuojantis pavyzdys;
(ix) būti išskirtinis žemės, gėlo vandens, pajūrio ir jūros ekosistemų bei augalų ir gyvūnų bendruomenių ekologinių, biologinių, evoliucijos procesų pavyzdys;
(x) aprėpia reikšmingiausius ir svarbiausius gamtos arealus, kuriuose svarbu išsaugoti biologinę įvairovę, taip pat išskirtinės visuotinės reikšmės arealus, kuriems moksliniu arba išsaugojimo požiūriu gresia išnykimo pavojus.

Į Pasaulio paveldo sąrašą gali būti įrašytas visas senamiestis (pvz., Romos, Florencijos, Vilniaus, Rygos, Talino, Krokuvos) arba tik pavienis objektas (bažnyčia, vienuolynas, pilis, sala, kt.). Į minėtą sąrašą gali būti įrašytos dviejų ar daugiau valstybių narių teritorijoje esančios vietovės (pvz., Kuršių nerija, esanti Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teritorijose).

Latvijoje ir Estijoje yra po 2 vietoves, įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą: Rygos ir Talino senamiesčiai bei Struvės geodezinio lanko punktai. Lietuva gali didžiuotis 4 vietovėmis: Vilniaus istoriniu centru (1994 m.), Kuršių nerija (bendra paraiška su Rusijos Federacija, 2000 m.), Kernavės archeologine vietove (2004 m.) bei Struvės geodeziniu lanku (bendra 10-ties valstybių paraiška: Baltarusija, Estija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Moldovos Respublika, Rusijos Federacija, Ukraina, Suomija, Švedija, 2005 m.).

Kultūros ir gamtos paveldo objektai ar vietovės, kurioms dėl ginkluotų konfliktų, silpnos ekonomikos, stichinių nelaimių, neatsakingos valstybių ar atskirtų žmonių veiklos, gresia ar tiesiogiai daroma žala, iš Pasaulio paveldo sąrašo perkeliamos į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą (List of World Heritage in Danger). Jeigu valstybės narės nepriima atitinkamų sprendimų ir paveldo objektų ar vietovių išskirtinė visuotinė vertė yra sunaikinama, tuomet šie paveldo objektai ar vietovės negrįžtamai išbraukiamos iš Pasaulio paveldo sąrašo. 

Atnaujinta 2016-07-27