Paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“

 

Idėja

Kauno tarpukario architektūrą įvertinus Europos paveldo ženklu ir rengiant paraišką į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, šio architektūrinio palikimo viešinimas įgauna pagrįstą motyvaciją. Pretenduojant į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą esminę vietą užima tarptautinė viešinimo kampanija ir kokybiškai suformuluoti objekto išskirtinės visuotinės vertės apibrėžimai. Kol kas pristatant Kauno moderniąją architektūrą (1918-1940 m.) tarptautiniame kontekste, stokojama kritinio požiūrio, komparatyvinės studijos, konceptualių įžvalgų, įprasminančių pasaulinę Kauno architektūros dimensiją. Siekiant paskatinti nacionalinėms ir tarptautinėms diskusijoms apie Kauno modernizmo sostinės fenomeną buvo parengtas parodos projektas.

Projektas

Paroda yra skirta Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, o tarpukario Kauno modernioji architektūra puikiai atspindi tą politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris buvo būdingas naujai susikūrusių ar atsikūrusių valstybių sostinėms. Ši Kauno architektūros paveldo dalis dar mažai žinoma Europoje, todėl parodoje akcentuojamas staigus modernistinės Kauno transformacijos fenomenas, kai 1919 m. miestui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos sostine, jis radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė beveik 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine. Ši architektūra išliko svarbiu valstybingumo simboliu sovietiniais metais, o šiandieniam Kaunui tarpukario architektūros paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis. 

Projekto galutinis rezultatas - Kauno modernizmo architektūros tarptautinė kilnojamoji paroda, pritaikyta transportavimui ir eksponavimui įvairiose erdvėse. Parodą lydi išsami knyga (lietuvių ir anglų kalbomis), išleista bendradarbiaujant su leidykla „Lapas“. Ją parengė net aštuoni autoriai (Marija Drėmaitė (sudarytoja), Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė). Greta gausios archyvinės iliustracinės medžiagos knygoje publikuojamos ir šiuolaikinių architektūros fotografų Gintaro Česonio ir Norberto Tukaj darbai (knygos dizaineriai Linas Gliaudelis ir Jurga Dovydėnaitė). Parodos simboliu tapo optimizmą įvaizdinantis logotipas su išdidinta O raide ir ryškiai geltona spalva (grafikos dizaineris Linas Gliaudelis).

Autoriai / Partneriai

Projekto parodos kuratoriai ir autoriai: doc. dr. Marija Drėmaitė, prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė, doc. dr. Vaidas Petrulis, Liudas Parulskis, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Lukas Šiupšinskas; architektūra ir dizainas: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas, Linas Gliaudelis. Parodą organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Finansuojama Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir Lietuvos kultūros rėmimo fondo. Parodos strateginis partneris – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, Nacionalinė dailės galerija, VšĮ „Kaunas 2022“.

Maršrutas 2018

02.14-03.18     Nacionalinė dailės galerija, Vilnius

04.02-04.09     UNESCO būstinė, Paryžius

04.10-04.24     Regione Lombardia salė, Milanas

05.03-05.12     Muzikos salė „Auditorium Parco della Musica“ (festivalyje “Flux. Festival

                        Lituano delle Arte 2018"), Roma

05.24-06.16     Estijos nacionalinė biblioteka, Talinas

06.28-10.14     Architektūros muziejus, Vroclavas

11.15-12.10     Menų centras BOZAR, Briuselis

 

Media

Parodos atidarymo 2018 m. vasario 14 d. nuotraukos:

Parodos ekspozicijos nuotraukos:

Parodos atidarymo spaudos konferencija:

Parodos atidarymo renginys:

„Nes man tai rūpi“: tarpukario Kauno fenomenas – optimizmo architektūra:

Sekite naujienas

2017.11.30

Mėnesio tema. Optimistinis eksportas. Interviu su architektūros istorike Marija Drėmaite

2018.02.09

Atidaroma Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“

2018.02.09

Marija Drėmaitė: Kaunas atrado tapatybės šaltinį

2018.02.15

 “Optimizmo architektūra“ – knyga apie žaviojo tarpukario Kauno gimimą 

2018.02.20

Šimtmečio statybos: laikinoji sostinė, unikalusis modernizmas

2018.03.01

Dr. Vaido Petrulio paskaita “Kauno modernizmas kaip kultūrinis projektas. Tarpukariu, sovietmečiu, dabar”

2018.03.08

Prof. Giedrės Jankevičiūtės paskaita “Tarp dviejų sostinių: Valstybės rūmų konkursas”

2018.03.09

Marija Drėmaitė: Kaunas atrado tapatybės šaltinį

2018.03.14

Dr. Marijos Drėmaitės paskaita “Migruojantys modernistai. Tarpukario Kauno architektai”

2018.05.04

Lietuvos 100-metis suvienijo Romos kultūros flagmanus

2018.05.05

Paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940“ pristatoma Lietuvos menų festivalyje „Flux“, Romoje

2018.05.07

Marija Drėmaitė: Kauno tarpukario architektūra turi sąsajų ir su Roma

2018.05.24 (NŽA nr. 2)

Giedrė Polkaitė. Mes be Kauno nenurimsim

2018.05.30

Marijos Drėmaitės paskaita Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940, LR generaliniame konsultate, Niujorke, JAV.

2018.06.23

Kauno modernizmas: ateičiai ar praeičiai?

Šaltinis: „Naujasis Židinys-Aidai“

2018.06.25

Vroclave atidaroma Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940“

2018.06.28

Optimizmo architektūra – jau Vroclave

2018.07.12

Taline ir Vroclave pristatyta paroda apie Kauno modernizmo architektūrą

2018.09.10

Į Kauną „grįžta“ paroda „Optimizmo architektūra“

2018.09.12

Optimizmo architektūra: keliaujanti Kauno modernizmo paroda sugrįžo

2018.10. 13. Nr. 37 (123)

Draugas, šeštadienio priedas Kultūra

A.Vaškevičius. Optimizmo architektūra apžvelgia Kauno fenomeną 1918-1940.

2018, 8-9. Nr. 569

Pasaulio lietuvis

Per Lenkiją pajusti lietuvybę