Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939“                                                                    

2023 metų rugsėjo 18 d. Kauno modernizmo vertybė Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 svarstyta 45-ojoje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje  (Rijade, Saudo Arabijoje) ir daugumos Pasaulio paveldo komiteto šalių narių pritarimu, įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą.  

 

Martyno Plepio nuotr.

Kauno tarpukarį reprezentuojanti modernizmo architektūra yra unikalus Lietuvos architektūrinės kultūros reiškinys, kuris nusipelnė tarptautinio dėmesio ir sklaidos visuotinės architektūros istorijos kontekstuose. Kauno modernizmo paraiška yra reikšmingas siekis įvertinti kultūrinę kaitą bei tapatumo ištakas Europos ir pasaulinės istorijos raidoje.  Paraiškoje pristatomas Kauno, laikinosios Lietuvos sostinės 1919–1939 m., kūrimo fenomenas. Tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis modernizmo stilistinėmis išraiškomis. Mieste išliko daugybė išskirtinių ir gerai išsilaikiusių pastatų, pristatančių naują sostinę, taip pat modernų miesto planavimą ir architektūrą, susiklosčiusias miesto gyvensenos tradicijas. Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su tarptautinio modernizmo ir lokaliomis tradicijomis.

Vertybės teritorija apima Kauno Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijas, kuriose galima aptikti daugiau kaip 6 tūkst. tarpukario modernizmo dvasioje sukurtų pastatų, išlikusių iki mūsų dienų. Patys vertingiausi yra Centrinio pašto rūmai, „Pienocentro“ rūmai, Vytauto didžiojo karo muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmai, Kauno įgulos karininkų ramovė, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, V. Putvinskio g. namų kompleksas, Prisikėlimo bazilika, dabartiniai KTU Centriniai rūmai, Tyrimų laboratorija ir daugybė kitų objektų. Nemažai pastatų išsaugojo ir autentišką interjerą, jo fragmentus. Tuo metu kūrė tokie architektai kaip Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Arnas Funkas, Feliksas Vizbaras, Stasys Kudokas, Karolis Reisonas, Vladimiras Dubeneckis ir daugelis kitų. 

 

Kauno tarpukario epocha per pastarąjį dešimtmetį buvo atskleista ir įvertinta Lietuvos ir užsienio tyrėjų. 2015 m. Kauno modernizmo architektūrai suteiktas Europos kultūros paveldo ženklas ir UNESCO dizaino miesto vardas. Prisijungus prie UNESCO kūrybinių miestų tinklo, Kaunui atsivėrė platesnės galimybės vystyti tarptautinį bendradarbiavimą, siekti darnios plėtros ir stiprinti dalyvavimą kultūriniame gyvenime. 2017 m. Kauno modernizmo architektūros paraiška „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“ (angl. Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement) pateikta į preliminarų UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalių narių paveldo sąrašą ir pradėtas Kauno modernizmo nominacinės paraiškos parengimo procesas, kuriame aktyviai dalyvavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato atstovai. Nuo 2017 m. dalyvauta kultūros ministro įsakymu sudarytos tarpinstitucinės Priežiūros darbo grupės ir Kauno miesto savivaldybės iniciatyva sudarytos Ekspertų darbo grupės (vadovė prof. dr. Marija Drėmaitė) veikloje. Nominacinę paraišką rengė skirtingų sričių darbo grupės specialistai  – architektūrologas doc. dr. Vaidas Petrulis, istorikė Raimonda Rickevičienė, paveldo specialistai Saulius Rimas ir Sigita Bugenienė, urbanistė Živilė Šimkutė, istorikas, gidas Žilvinas Rinkšelis, architektūros istorikas ir teoretikas dr. Edward Denison, paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė. Kauno modernizmo nominacinės paraiškos parengimas rėmėsi UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos ir jos įgyvendinimo gairių reikalavimais. Tai plačios apimties dokumentas, kuriame pateikiama informacija pagrindžianti vertybės teritoriją, išskirtinę visuotinę vertę, autentiškumą ir vientisumą, apibrėžiama vertybės reikšmė nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu, apibūdinamas ir užtikrinamas ilgalaikis vertybės išsaugojimas, valdysena ir pristatymas.

Kauno nominacinės paraiškos vertinimas vykdytas šia eiga:

2021 m. vasario 1 d.  – Pasaulio paveldo centrui pateikta nominacinė paraiška.

2021 m. vasario 1 d. – kovo 1 d. – Pasaulio paveldo centras įregistravo ir atliko reikalingų dokumentų analizę. 

2021 m. kovo 1 d. – 2022 m. gegužės 1 d.  ICOMOS vertino nominacinės paraiškos turinį ir dokumentus (Valdymo plano projektą, Išskirtinės visuotinės vertės aprašymo projektą, ir kt.).

2023 m. likus mažiausiai 6 savaitėms iki Pasaulio paveldo komiteto sesijos, ICOMOS teikė galutinį nominacinės paraiškos įvertinimą Pasaulio paveldo komitetui ir valstybei (rekomenduodama Pasaulio paveldo komitetui priimti atitinkamą sprendimą susijusį su vertybės įrašymu).

2023 m. rugsėjo 18 d. 45-osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu priimamas įrašymo sprendimas.

 

Nominacinė paraiška “Modernistinis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919-1939“ (anglų k.)

Video apybraiža „Kauno modernizmas – Optimizmo architektūra“ (anglų k.)

Daugiau informacijos: https://whc.unesco.org/en/list/1661/

https://lrkm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/tarptautinis-bendradarbiavimas/kauno-modernizmo-architektura-ir-unesco/