Mokslas

Mokslas sąlygoja pasaulinę pažangą bei darnų vystymąsi. Mokslo žinių ir supratimo siekimas įgalina mus rasti sprendimus vis ūmesnėms ekonominėms, socialinėms ir aplinkos apsaugos problemoms. Tai ypač aktualu besivystančioms šalims. Mokslas, reaguodamas į poreikį kurti ekologiškesnes ir įtraukčiai palankesnes žinių visuomenes, kuria ekonominį augimą ir skatina užimtumą, padeda mums tvarkyti ir prižiūrėti aplinką bei sustiprina mus žiniomis, padedančiomis siekti socialinės pažangos.

UNESCO skatina mokslo pažangą bei mokslo taikymą plėtojant žinias, galinčias padėti šalims investuoti į mokslą, technologijas bei inovacijas (toliau - MTI), rengti nacionalines strategijas, reformuoti savo mokslo sistemas ir jose ugdyti gebėjimus, tuo pačiu metu skatinant naujas valdymo ir dalyvavimo formas sprendimų priėmimo procese. Organizacija skatina įrodymais ir moksliniais tyrimais pagrįsto politikos formavimo kultūrą bei deda tarptautines pastangas kuriant efektyvius ryšius tarp mokslinių tyrimų, politikos ir praktikos.

Gebėjimų stiprinimas fundamentaliųjų mokslų ir inžinerijos srityse yra svarbus siekiant padidinti Pasaulio žmogiškųjų išteklių plėtrą ir skatinant mokslo žinių perdavimą - tokiu būdu mažinant žinių ir kompetencijų atotrūkį tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių. Mokslo žinių pavertimas naudinga produkcija, paslaugomis ir užimtumo skatinimas per inovacijų skatinimą įtakoja visus gyvenimo aspektus, įskaitant sveikatą. Socialiniai, kultūriniai, teisiniai ir etiniai tokios pažangos aspektai taip pat turi gauti pakankamą dėmesį: UNESCO lyderystė bioetikos srityje atspindi tokio pobūdžio diskusijų reikalingumą tarptautiniu mastu.

UNESCO yra įsitikinusi, kad žmonės turi likti savo pačių sprendimų šeimininkai. Visuomenės švietimas ir dalyvavimas moksle turi būti gerinamas, o darnus vystymasis turi būti įtrauktas į mūsų mokymo ir mokymosi metodus, sudarant sąlygas kiekvienam žmogui įgyti žinias, įgūdžius, požiūrius bei vertybes, formuoti darnią ateitį.