Lietuviškai kryždirbystei skirta paroda ir knygos „Saldus medi gyvenimo“ sutiktuvės

Minint UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos dešimtmetį, š. m. balandžio 24 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atidaryta lietuviškai kryždirbystei skirta paroda bei įvyko jos įkvėptos knygos „Saldus medi gyvenimo“ sutiktuvės (LRT Televizijos reportažas „Panoramoje“). Renginyje vokalines ir instrumentines improvizacijas folkloro motyvais atliko Gediminas Žilys.

2008 m. Paryžiuje, UNESCO būstinėje, buvo eksponuota paroda „Gyvybės medis. Lietuvių kryždirbystė ir kryžių simbolika“, kurią rengė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, UAB „Ekspobalta“, bendradarbiaudamos su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Lietuvos liaudies kultūros centru bei Lietuvos nuolatine atstovybe prie UNESCO. Šios parodos fragmentai tebekeliauja po pasaulį, o jos kūrimo įspūdžiai sugulė į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos išleistą knygą, kurioje dienoraščio forma dalijamasi asmeniniu kryždirbystės tradicijos patyrimu. Anot tekstų autorės Rūtos Ambrasūnienės, knyga gimė iš nuostabos, priartėjus prie neapčiuopiamo tradicijos turinio,  iš pirmo žvilgsnio dažnai nematomų kultūros paveldo verčių. Knygos dailininkės, gerai žinomos kūrėjos Sigutės Chlebinskaitės sprendimai įtraukia skaitytoją į knygą ne tik kaip tradicijos stebėtoją iš toli, bet pakviečia jį į asmeniškesnę kryždirbystės pažinimo kelionę.

Knyga „Saldus medi gyvenimo“ iliustruota archyvinėmis kryždirbystės paminklų fotografijomis, medinės sakraliosios skulptūros iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių atvaizdais. Knygos leidybą rėmė UNESCO 2010-2012 m. dalyvavimo programa bei AB „Orlen Lietuva“.

Kryždirbystės sąvoka yra platesnė nei vien tradicinio amato samprata, apsiribojanti kryžiaus sukūrimu. Lietuviškoji kryždirbystė yra sinkretinis liaudies kultūros reiškinys, kurio sampratoje telpa visa tradicinio medinio paminklo istorija nuo pradžios iki pabaigos: jo idėja, vietos ir meistro parinkimas, visas kūrybos procesas, kryžiaus pastatymas, pašventinimas, lankymas ir bendravimas, sunykusio kryžiaus sudeginimas ir jo pakeitimas nauju. Formų įvairove pasižymintys lietuviški kryžiai, koplytstulpiai, koplytėlės, jose apgyvendintos šventųjų statulėlės tarsi peržengia mažosios architektūros paminklų statusą, įgydami gyvybės per žmonių tikėjimus, su jais susijusias apeigas bei  papročius. Dėl savo gyvybingumo ir gajumo, meninės brandos ir tos ypatingos vietos, kurią ji užima žmogaus ir bendruomenės gyvenime, 2001 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų, o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše šiuo metu yra 257 pasaulinės vertės reiškiniai. Greta Kryždirbystės ir kryžių simbolikos su Lietuvos vardu jame taip pat siejama Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. 2010 m. sąrašą papildė Lietuvių polifoninės dainos sutartinės.

Lietuviškai kryždirbystei ir jos simbolikai skirta paroda veiks iki š. m. gegužės 6 d.

Darbo laikas: pirmadieniais–ketvirtadieniais 8–17 val., penktadieniais 8 –16 val.

2013 04 22 Kategorija: Galerija, Nematerialus kultūros paveldas