Rygoje vyko konferencija „Baltijos kelio pasakojimai“

2014 m. balandžio 2 d. Rygoje, Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, Latvijos nacionalinė UNESCO komisija ir Konrado Adenauerio fondas surengė projekto, skirto Baltijos kelio 25-mečiui, „Baltijos kelio pasakojimai“ pradžios konferenciją. Į ją buvo pakviesti ekspertai, tyrinėjantys šio įvyko atmintį, ir nacionalinių UNESCO komisijų atstovai, dalyvavo bibliotekų, muziejų darbuotojai, mokytojai. Lietuvai konferencijoje atstovavo Irena Šutinienė (Socialinių tyrimų centras), ji skaitė pranešimą „Baltijos kelias lietuvių kolektyvinėje atmintyje“, ir Margarita Gaubytė, Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato komunikacijos programų vadovė.

Konferenciją sveikinimo kalbomis pradėjo Latvijos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas Karlis Eihenbaums, Latvijos nacionalinės  UNESCO komisijos pirmininkė, Latvijos kultūros ministrė Dace Melbārde.

Baiba Moļņika, l. e. Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos generalinio sekretoriaus pareigas, pristatė projektą „Baltijos kelio pasakojimai“. Ji pažymėjo, kad Baltijos kelias – ne geografinis objektas, o mūsų vertybių simbolis. Todėl į parengtas anketas kviečiami atsakyti visi – ir jame dalyvavę, ir jį palaikę ar net nepalaikę žmonės. Užpildytų klausimynų, suskirstytų į tris lygmenis: mintys, jausmai, aplinka – laukiama nuo balandžio iki spalio pabaigos. Prie projekto kviečiama prisijungti Lietuva ir Estija, taip pat žmonės, gyvenantys ne tik tose šalyse, bet vienaip ar kitaip susiję su Baltijos keliu.

Dainis Īvāns (buvęs Latvijos liaudies fronto lyderis) ir Sarmīte Ēlerte (buvusi atsakinga už Latvijos liaudies fronto informacijos sklaidą) prisiminė Baltijos kelio organizavimo momentus, patį vyksmą, pasidalijo savo patirtimi skleidžiant žinią apie tai ugdymo įstaigose. S. Ēlerte pabrėžė, kad mokykla taip pat yra atminties institucija, todėl labai svarbu ir joje kalbėti apie nesenus įvykius, tačiau keičiantis kartoms jiems suprantama kalba. Paragino gyventi per kultūrą ir palinkėjo, kad kultūros institucijos nenustotų savo misijos, kad nereikėtų dar vieno Baltijos kelio.

Konrado Adenauerio fondo atstovas Latvijai, Lietuvai, Skandinavijai ir Baltijos regionui Norbert Beckmann Dierkes pabrėžė žmonių valios ir vertybių ryšį, lėmusį tokius svarbius Europai įvykius. Dr. Kai Langer, Sachsen-Anhalt paveldo fondo direktorius, savo pranešime pristatė kolektyvinės atminties savitumus padalintoje Vokietijoje ir po jos suvienijimo. Kalbėtojas pastebėjo, kad paminklai padeda išlaikyti atmintį ir ją vienija. Todėl edukacijos tikslais panaudojamos ir koncentracijos stovyklos, ir Berlyno sienos fragmentas ir pan. Tik tokia edukacija negali primesti vienokios ar kitokios nuomonės, bet turi ugdyti kritiškumą, kad verstų mąstyti. Prisiminimus taip pat reikėtų pateikti taip, kad būtų aiški galimybė palyginti savąją nuomonę su išsakytąja.

Antroje dalyje kalbėjo Andris Vilks, Latvijos nacionalinės bibliotekos direktorius, Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos Komunikacijos ir Informacijos komiteto pirmininkas. Jis pristatė UNESCO programą „Pasaulio atmintis“ ir Baltijos kelią liudijančių dokumentų kolekcijos vietą jame.

I. Šutinienė (Socialinių tyrimų centras) pateikė tyrimais paremtų samprotavimų, kaip Lietuvos gyventojų prisiminimuose (kolektyvinėje atmintyje ) interpretuojamas Baltijos kelias ir kokias jo reikšmes galima plėtoti dabarties atminimo kultūroje. Pranešėja pabrėžė, kad Baltijos kelias buvo ir yra prisimenamas kaip kulminacinis pozityvias „dainuojančios revoliucijos“ emocijas simbolizuojantis įvykis, kurio atmintis gali turėti įtakos kuriant pilietinį aktyvumą ir solidarumą dabartyje. Baltijos kelio atminties svarbą liudija ir tai, kad nemažai jo dalyvių prisiminimuose ir gyvenimo istorijose įvardija jį kaip svarbiausią savo gyvenimo išgyvenimą ar įvykį. Ši atmintis atrodo esanti aktuali ir jaunimui, kuris žino apie šį įvykį tik iš vaizdo įrašų ir tekstų; jiems Baltijos kelias simbolizuoja tas pačias kaip vyresniesiems socialines vertybes ir yra sutelkto pilietinio veiksmo, solidarumo, patriotizmo pavyzdys, galintis turėti ir ugdomąją reikšmę.

Martin Andreller (Estijos okupacijos muziejus) sakė, kad Estijoje žmonės noriai atminties institucijos teikia savo liudijimus, dėmesio susilaukė 2013 m. organizuota Europeanos akcija. Muziejai rengia šiuolaikiškas tuos įvykius atspindinčias ekspozicijas.

Danuta Dūra (Latvijos istorijos mokytojų asociacijos narė) pateikė instrukcijas, kaip fiksuoti Baltijos kelio prisiminimus.

Lietuva prisidės prie Latvijos nac. UNESCO komisijos rengiamo projekto „Baltijos kelio pasakojimai“.

2014 04 03 Kategorija: Dokumentinis paveldas, Informacija ir komunikacija, Visos naujienos