Gegužės 21d. 15 val. Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kolonų salėje įvyko iškilminga ceremonija. Jos metu paskelbti keturi nacionalinės ir trys regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektai, papildantys  UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą, kuriame jau yra įrašyti 56 rašytiniai dokumentai, šelako plokštelių, fotografijų kolekcijos, brėžiniai, žemėlapiai, piešiniai, kino juostos.

Pasaulio atmintis 7 nauji 2015 m objektai

Šiais metais į nacionalinį registrą įrašyta pergamentų kolekcija (Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto II 1563 ir 1568 m. LDK bajorų katalikų ir stačiatikių teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegijos), saugoma Lietuvos nacionalinėje  M. Mažvydo bibliotekoje.

Pergamentuose įrašytos LDK valdovo Žygimanto Augusto 1563 m. ir 1568 m. privilegijos, priimtos seimuose, atspindi senosios daugiatautės ir polikonfesinės Lietuvos valstybės politinės ir kultūros istorijos lūžį, nes panaikino 1413 m. Horodlės privilegijos diskriminacinius straipsnius, suvaržiusius ne katalikų tikėjimo bajorų politines teises. 1563 m. privilegija, gimusi bajorų reikalavimu ir paliudijanti jų kovą dėl politinės emancipacijos, sulygino kilmingųjų katalikų ir stačiatikių teises, o 1568 m. aktas ne tik patvirtino ankstesnį, bet dar patikslino, jog vienodos „teisės ir laisvės“ suteikiamos visiems „krikščionių tikybos žmonėms“, t. y. ir evangelikams. Taigi XVI a. 7 deš. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tikybinę toleranciją garantavo įstatymas. Žygimanto Augusto privilegijos turi europinę reikšmę, nes įstatymiškai sulygino visų LDK kilmingųjų krikščionių teises tuo metu, kai Europoje buvo demonstruojamas konfesinis nepakantumas (pvz., 1572 m. Paryžiuje surengta vadinamoji šv. Baltramiejaus naktis). Galima netgi teigti, kad LDK bajorų išsikovotos privilegijos Vilnių pavertė tuometės Europos tolerancijos sostine (prof. dr. Irena Valikonytė).

Į registrą įrašytas grafikos darbas „Gardino vaizdas“, saugomas Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.

Nors kūrinys buvo sukurtas vokiečių raižytojo Mathias’o Zündt’o (~1498–1572) Niurnberge, viename ryškesnių to laiko grafikos ir kitų amatų centrų, tačiau šio kūrinio reikšmė Lietuvai yra be galo svarbi. Pirmiausia, šis kūrinys yra gan didelis vario raižinio grafikos lakštas (35 × 102 cm), kuriame vaizduojamas vienas senesnių ir svarbesnių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų – Gardinas. Iš vienos pusės šis kūrinys yra vienas pirmųjų realių ir tikslių to laiko konkrečios vietos topografinių panoraminio tipo miesto atvaizdų, antra vertus, tai vienas ryškesnių konkretaus istorinio įvykio grafinių atvaizdų. Kūrinyje be architektūros, taip pat vaizduojami kiti Lietuvos istorijai reikšmingi asmenys ir įvykiai, lėmę tolimesnę valstybės raidą ir iliustruoja istorinį faktą – Liublino unijos pasirašymą. Raižinys yra aukšto meninio lygio su turtinga ir labai svarbia Lietuvos istorijai ikonografija – pastatų, konkrečių asmenų (valdžios vyrų) vaizdavimu, kariuomenės, heraldikos, kostiumų, papročių ir kitą XVI amžiaus gyvenimo specifiką iliustruojančiais objektais ir jų detalėmis. Šis kūrinys yra patikimas XVI a. kasdienį Lietuvos gyvenimą pristatantis šaltinis, reikšmingas nurodant ir vaizduojant konkrečius istorinius asmenis, miesto pastatus ir įvykius. Kūrinys yra aktualus tuo, kad nupieštas dailininko, kuris matė ir fiksavo to laiko įvykius gyvai, o raižytojas, perteikė tai graviūroje. Grafikos lakštas savyje turi daug reikšmingos informacijos, įrašus lotynų ir vokiečių kalbomis, vizualinės heraldinės informacijos, svarbios miesto ir visos valstybės istorijai. Tokio aukšto meninio lygio grafikos kūrinys su reikšminga ikonografine medžiaga yra tikras to laiko vizualinis šaltinis, pristatantis mūsų regioną ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Šis spaudinio egzempliorius nuo kitų Lenkijoje ir kitose valstybėse saugomų pavyzdžių išsiskiria įrašais, gera jo išlaikymo kokybe ir pelnytai gali būti įvardijamas raritetu, išsiskiriančiu aukštu meniniu ir estetiniu lygiu su gausia vietine (regionine) ikonografija. Aptariamas grafikos lakštas yra reikšmingas ir lituanistiniam paveldui, kaip retas renesanso stiliaus kūrinys, įsirašantis į reikšmingų Europos XVI a. grafikos kūrinių lobyną (dr. Jolita Liškevičienė).

Popiežiaus Klemenso VIII brevė „Quae ad sanctorum“, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Ši brevė užima ypatingą vietą tarp Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomų pergamentų – seniausių rašto paminklų. Ja buvo baigtas karalaičio Kazimiero Jogailaičio kanonizacijos procesas, pradėtas dar 1517 m. Breve oficialiai patvirtintas karalaičio Kazimiero kaip šventojo gerbimas Lenkijos Karalystėje ir LDK, nustatant liturginius skaitinius šventojo Kazimiero dienai. Apaštališkajam Sostui leidus jį gerbti kaip šventąjį, susiformavo ištisas kultūrinio gyvenimo srautas: padaugėjo jam skirtų liturginių ir literatūrinių tekstų, meno ir muzikos kūrinių. Šv. Kazimieras pasklido po šalį krikšto vardais, įaugo į liaudies kūrybą.  Šv. Kazimiero kultas tapo kovų už tikėjimo laisvę ir nepriklausomybę simboliu (Erika Kuliešienė).

Pranciškaus Šrubauskio parengto katekizmo antrosios laidos egzempliorius, saugomas Vilniaus Universiteto bibliotekoje.

Jėzuitas P. Šrubauskis į Lietuvos kultūros istoriją įėjo kaip katalikiško itin populiaraus giesmyno „Balsas širdies“ ir katekizmo „Pamokslas krikščioniškas trumpai išguldytas“ rengėjas. Pirmosios katekizmo laidos nėra išlikusios, tad Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma katekizmo antroji laida (1725) yra svarbi Lietuvos spaudos, literatūros ir kalbos tyrimams. Pabrėžtina, jog ši katekizmo laida kartu reprezentuoja ir XVIII a. pradžios Vilniaus jėzuitų akademijos spaustuvės produkciją: katekizmo spaudos kultūra ne itin aukšta, bet šis leidinys – autentiškas šios spaustuvės darbo rezultatas ir liudytojas (dr. Alma Braziūnienė). XVIII a. pirmojo ketvirčio LDK spaudos pajėgumai buvo gana menki, o leidinių lietuvių kalba pasirodydavo vos po vieną per metus – ir tai su didelėmis pertraukomis. Remiantis LDK lietuviškosios knygos tyrėjų duomenimis, 1700-1724 m. iš viso išėjo tik 8 knygos lietuvių kalba. 1725 m., kuomet išleistas šis katekizmas, jau buvo dosnesni lietuviškų leidinių, tačiau kone kiekvienas iš jų yra bibliografinė retenybė, kurią reikia ypatingai saugoti ir tausoti (dr. Daiva Narbutienė).

Antano Baranausko vertimo „Biblija. Rasztas Szwentas Seno ir Naujo Testamento“ bei „Knįga Psalmu“ rankraščiai, saugomi Vilniaus Universiteto bibliotekoje.

Vyskupo ir poeto Antano Baranausko, nuo kurio gimimo šiemet sueina 180 metų, Biblijos vertimo rankraščiai – „Biblija. Rasztas Szwentas Seno ir Naujo Testamento“ ir „Knįga Psalmu“, – svarbūs ne tik Šv. Rašto lietuviškųjų vertimų istorijai, bet ir lietuvių kalbos poetikos bei stilistikos, poeto kūrybos visumos tyrinėjimams. Tuo metu A. Baranauskui akivaizdžiai rūpėjo bręstantis perversmas – artėjantis spaudos draudimo lotyniškaisiais rašmenimis panaikinimas ir, norėdamas, kad tautos ir Bažnyčios laisvei būtų pasirengta, dirbo prie vertimo net po keliolika valandų per parą. Vertimo darbai nutrūko A. Baranausko mirties dieną – 1902 m. lapkričio 26 d. Darbo buvo atlikta trys penktadaliai. Šis unikalus paskutinis A. Baranausko gyvenimo kūrinys – autografas – yra saugomas Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje (doc. dr. Marija Prokopčik).

Lietuvos dvarų parceliacijos, kaimų ir miestelių išskirstymo viensėdžiais ir sklypais planai, saugomi  Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Planuose pateikiama informacija – vertingas 1919 – 1940 m. Lietuvoje vykusios žemės reformos tyrinėjimo ir analizės šaltinis, neįkainojamas kraštovaizdžio kaitos liudijimas. Išlikę unikalūs, autentiški planai padeda suvokti vieną reikšmingiausių mūsų istorijoje įvykių – žemės reformas bei įvertinti jų reikšmę analizuojant Rytų ir Vidurio Europos agrarinės raidos XX a. tendencijas. Dokumentai turi unikalią vertę savo išskirtine informacija apie tarpukarinės Lietuvos dvarų žemių dalijimo procesą, vietovardžius, gyvenvietes. Be to, tai svarbus dokumentinis šaltinis, padedantis vykdyti dabartinę žemės reformą, atkurti piliečių nuosavybės teisę į turėtą nekilnojamąjį turtą. Planai sudaryti didžiajai Lietuvos teritorijos daliai, juose įamžinti XX a. pirmoje pusėje buvę dvarai, palivarkai, kaimai, nurodytos buvusios miestų, miestelių ir gyvenviečių ribos. Tai svarbus istorijos ir urbanistikos tyrimų šaltinis. Ypač pabrėžtinas planų svarbos lituanistikai kriterijus, turint omenyje, jog 1940 m. prasidėję kataklizmai, XX a. II pusės industrializacija ir urbanizacija dažnai negrįžtamai pakeitė ne tik Lietuvos kraštovaizdį, bet ir jos žmonių gyvenseną, santykį su supančia aplinka, trynė ir deformavo istorinę atmintį. Tuo tarpu aptariami žemės planai atspindi tarpukario Lietuvos kaimo bendruomenės sąsają su etnine kultūra. Yra dokumentų, kuriuose išsaugota fonetinė pavardžių transkripcija, tarminiai tebeesančių vietovardžių ir jau dabar išnykusių geografinių objektų (kaimų, miškų) pavadinimai. Planai yra vienas iš dialektologijos, toponimijos raidos, kalbotyros istorijos tyrimo šaltinių. Reikšmingi taip pat yra dokumentų formos ir stiliaus kriterijai. Žemės planų sukūrimo būdas ir atlikimo technika unikalūs. Rengiant planus buvo naudojami natūralūs ir dirbtiniai pigmentai: sepija, surikas, Karaliaučiaus mėlis, bei natūralūs organiniai dažai – karminas, gumigutas, kuriuos naudojo dar Baroko epochos dailininkai. Objektai ir jų ribos žymėti skirtingų spalvų tušu (hum. m. dr. Edmundas Gimžauskas).

Dokumentai ant beržo tošies (Sibiro tremtinių laiškai), saugomi Genocido aukų muziejuje.

Tai – 1942–1950 m. dokumentai ant beržo tošies, saugomi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejuje. Jie yra žmonių išgyvenimų lageriuose ir tremtyje liudininkai. Rašyti ant beržo tošies (popieriaus karo ir pokario metais buvo sunku gauti), siųsti artimiesiems, jie liudija, nors ir netiesiogiai, ne vien apie sunkias gyvenimo sąlygas. Laiškai netiesiogiai deklaruoja ištremtų ir išvežtų į lagerius žmonių vertybes: meilę šeimai, artimui, Tėvynei. Kai kurie jų – išbraukyti cenzūros (cenzūra įsigalėjo nuo 1942 m.). Nors egzistavo tam tikros laiškų rašymo taisyklės, to, ką galima įskaityti tarp eilučių, nuslėpti neįmanoma. Laiškai ant beržo tošies – gyvi atskirų žmonių, o per jų patirtį – visos lietuvių tautos likimo amžininkai. Jie saugomi ir kituose Lietuvos muziejuose, archyvuose, bibliotekose, privačiose kolekcijose (Eglė Stašaitytė).

Šventinę ceremonijos nuotaiką sukūrė Valstybinio Vilniaus kvarteto atliekama muzika, ceremonijos dalyvius sveikino Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė dr. Marija Drėmaitė, Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja dr. Rūta Kačkutė, kultūros viceministras dr. Romas Jarockis, Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Dagnija Baltina, Nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininkė Jolita Steponaitienė. Registro liudijimai įteikti dokumentinio paveldo objektus saugančių atminties institucijų atstovams, kurie trumpai pristatė objektus, papasakojo apie jų išskirtinumą ir reikšmę, sukūrimo aplinkybes. Šiemet liudijimų teikimo iškilmes savo dalyvavimu pagerbė svečiai iš Latvijos ir Estijos: Tukumo muziejaus direktorė Agrita Ozola, Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos Komunikacijos programų vadovė Evija Malkeviča, Estijos valstybės archyvo generalinio direktoriaus pavaduotojas  Toivo Jullinen, Okupacijos muziejaus kuratorius Martin Andreller ir Estijos nacionalinės UNESCO komisijos Kultūros programų vadovė Margit Siim.

UNESCO programa Pasaulio atmintis pradėta vykdyti 1992 metais. Jos tikslas – atverti valstybinius ir privačius archyvus, muziejus, bibliotekas bei paviešinti juose saugomus išskirtinius dokumentus, sudaryti pasaulinės vertės dokumentinio paveldo registrą, kuris buvo pradėtas pildyti 1997 metais. 2009 m. į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ buvo įrašytos trys su Lietuva susijusios kolekcijos: Baltijos kelio dokumentai, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija bei Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija.

2015 05 21 Kategorija: Dokumentinis paveldas, Informacija ir komunikacija, Visos naujienos