2016 m. minint Pasaulinę spaudos laisvės dieną pabrėžiamas ryšys tarp informacijos sklaidos laisvės ir darnaus vystymosi

Spaudos laisvė pirmą kartą susiejama su darniu vystymusi, 2015 m. pabaigoje patvirtinus Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 metų, kurioje pripažįstama būtinybė užtikrinti viešąją prieigą prie informacijos ir saugoti pagrindines laisves, vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis, (16 tikslas). Didžiosios daugumos darnaus vystymosi tikslų apskritai neįmanoma pasiekti be viešosios prieigos prie informacijos ir be pamatinių laisvių, todėl ypač pabrėžiami du aspektai: žurnalistų saugumas ir teisė į informaciją. Jie daro labai didelę įtaką informacinei visuomenės aplinkai, pasitarnauja kaip pamatinių laisvių užtikrinimo barometras. Darnusis vystymasis įmanomas tik tada, kai garantuojama laisva informacijos sklaida, leidžianti įtvirtintoms demokratinėms institucijoms atliepti žmonių poreikius.

Kalbėdama apie laisvos ir nepriklausomos medijos svarbą viso pasaulio piliečiams, siekiant įgyvendinti šioje darbotvarkėje numatytus tikslus, UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova pabrėžė: „Vykstant neramumams ir nuolatiniams pokyčiams visame pasaulyje, tame tarpe ir atsirandant vis naujiems iššūkiams, kurie reikalauja globalaus bendradarbiavimo ir suvienytos veiklos, kokybiškos informacijos poreikis yra kaip niekada svarbus – tam reikia palankios aplinkos spaudos laisvei bei gerai veikiančių sistemų, užtikrinančių žmonių teisę žinoti.“

Konferencijos, kurioje dalyvavo apie 1200 dalyvių, plenarinėse sesijose buvo kalbama apie spaudos laisvę, teisę į informaciją ir skaidrumą, duomenų apsaugą bei cenzūrą, informacijos laisvę kaip pamatinę laisvę ir žmogaus teisę. Žiniasklaidos profesionalai, vyriausybių atstovai, tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų nariai bei pilietinės visuomenės patikėtiniai  priėmė Suomijos deklaraciją „Prieiga prie informacijos ir pamatinės laisvės – tai jūsų teisė!“

Devyniose paralelinėse sesijose buvo nagrinėjami įvairūs politiniai, socialiniai ir techniniai klausimai, susiję su saviraiškos laisve: pabėgėlių krizės padariniai visuomeninės žiniasklaidos vertybėms, meninės saviraiškos laisvė ir vystymasis, žurnalistų šaltinių ir informatorių apsauga, neapykantos kurstymas viešojoje erdvėje, lyčių klausimas, radikalizmas ir dezinformacija socialiniuose tinkluose.

Speciali plenarinė sesija, kurią moderavo UNESCO Geros valios ambasadorė saviraiškos laisvei ir žurnalistų saugumui Christiane Amanpour, CNN vyriausioji tarptautinė korespondentė, buvo skirta aptarti informacijos laisvę kaip pamatinę laisvę ir žmogaus teisę. Buvo kalbama apie visuomenės poreikį subalansuoti spaudos laisvę, teisę į informaciją bei skaidrumą su privatumu bei duomenų apsauga. 2015 m. UNESCO Generalinėje konferencijoje įtvirtintas naujas požiūris į saviraiškos laisvę skaitmeninėje erdvėje, privatumą, prieigą prie informacijos bei žinių ir etiką. Siekiant prisidėti prie universalios žinių visuomenės kūrimo bei darnaus vystymosi, internetą būtina vystyti vadovaujantis šiais principais: žmogaus teisės, atvirumas, prieinamumas ir suinteresuotųjų šalių įtrauktis.

Aptariant žurnalistų saugumo klausimą, kuriuo ypatingai rūpinasi UNESCO, pranešta, kad per pastaruosius 10 metų nužudyta daugiau nei 700 žurnalistų, medijų darbuotojų, socialinių medijų kūrėjų. Ypatingą susirūpinimą kelia žinia, kad daugiau nei 9 iš 10 atvejų taip ir lieka neišaiškinti, o nusikaltėliai nenubausti.

Paralelinė sesija, vykusi gegužės 2 d., buvo skirta temai „Medijų pasaulio piliečiai: Šiaurės – Baltijos šalių požiūris į medijų ir informacinį raštingumą”. Ją organizavo KAVI (Suomijos nacionalinis audiovizualinis institutas), Nordicom (Šiaurės medijų ir komunikacijos tyrimų informacijos centras) ir Šiaurės ministrų taryba.

Kitoje paralelinėje sesijoje, vykusioje Suomijos nacionaliniame muziejuje, aptarti nauji iššūkiai, su kuriais susiduria visos šalys, dalyvaujančios kultūros politikoje. Tai tarptautinis menininkų bei profesionalių kūrėjų mobilumas, skaitmeninė aplinka. Šioje sesijoje susitiko Šiaurės šalių kultūros ministrai ir UNESCO generalinė direktorė. Jie diskutavo apie 2005 m. Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo įgyvendinimo aktualijas, kaip skaitmeninė aplinka veikia kultūros raiškos įvairovę, kaip būtų galima pagerinti meninės saviraiškos laisvę, socialines bei ekonomines menininkų ir kultūros produktų bei paslaugų kūrėjų teises.

Gegužės 3 d., iškilmingos ceremonijos metu Azerbaidžano tiriamosios žurnalistikos atstovei Khadijai Ismailovai, šiuo metu įkalintai Azerbaidžane, įteiktas UNESCO-Giljermo Kano pasaulio spaudos laisvės apdovanojimas.

Ši konferencija ypatinga tuo, jog būtent šiais metais sukanka 250 m. nuo pirmojo pasaulyje Spaudos laisvės akto, priimto 1766 m. gruodžio 2 d. dabartinėje Suomijos ir Švedijos teritorijoje,   taip pat 25-eri metai istorinei Vindhuko deklaracijai, kurią paskelbė naujai nepriklausomybę atgavusi Namibija. Be to, minimas 1966 m. JAV priimto Informacijos laisvės akto 50-metis.

Pasaulinei spaudos laisvės dienai skirtą tarptautinę konferenciją organizavo UNESCO kartu su Suomijos Respublikos Vyriausybe, Švietimo ir Kultūros bei Užsienio reikalų ministerijomis  ir beveik 50 visuomeninių ir medijų organizacijų.

Konferencijos sesijų įrašus galima stebėti čia: http://en.unesco.org/world-press-freedom-day-2016/recordings

2016 05 09 Kategorija: UNESCO, Minimos datos, Informacija ir komunikacija, Visos naujienos