UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 31-oji sesija

2007 m. birželio 23 – liepos 2 dienomis Christchurch (Naujoji Zelandija) vyko UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 31-oji sesija. Lietuvos delegacijoje dirbo ambasadorė Ina Marčiulionytė (delegacijos vadovė), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys Arūnas Bėkšta ir Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis. Lietuva į UNESCO Pasaulio paveldo komitetą 4 metų kadencijai buvo išrinkta 2003 m. Ši sesija buvo paskutinė, kurioje Lietuva dalyvavo kaip Pasaulio paveldo komiteto narė.

Pasaulio paveldo komiteto sesijos, kuriai pirmininkavo Naujosios Zelandijos atstovas Tumu te Heuheu, metu į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktos 22 naujos paveldo vertybės, viena vertybė iš šio sąrašo buvo išbraukta. Tarp įtrauktųjų į Pasaulio paveldo sąrašą – šešiolika kultūros paveldo, penkios gamtos paveldo ir viena mišri (kultūros ir gamtos paveldo) vertybė. Šiandieną Pasaulio paveldo sąraše yra 851 vertybė, tarp jų – 660 kultūros, 166 gamtos ir 25 mišrios vertybės.

Pirmą kartą nuo to laiko, kai 1972 m. buvo priimta Pasaulio paveldo konvencija, Pasaulio paveldo komitetas iš Pasaulio paveldo sąrašo pašalino Omano Arabų Oriksų rezervatą (Arabian Oryx Sanctuary): Omanas nesugebėjo išsaugoti šio rezervato išskirtinės visuotinės vertės, net 90 proc. sumažindamas apsauginę rezervato zoną, kas prieštarauja Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėms. Savo sprendimą Pasaulio paveldo komitetas priėmė įsitikinęs, kad tokiu būdu šis 1994 m. į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas rezervatas neteko savo išskirtinės visuotinės vertės. Arabų oriksai – tai ypatingos vidutinio dydžio baltosios antilopės, tamsiomis kojomis ir dėmėtu snukeliu, jos maitinasi daugiausia žole.

AFRIKOJE išskirtinės visuotinės reikšmės pasaulio gamtos paveldo vertybe tapo Madagaskaro Atsinananos Drėgnųjų atogrąžų miškai (The Rainforests of the Atsinanana), – tai šeši nacionaliniai parkai, esantys rytinėje salos dalyje.

Pirmoji Gabono vietovė, patekusi į Pasaulio paveldo sąrašą yra Lope-Okanda ekosistema ir reliktinis kultūrinis kraštovaizdis (Ecosystem and Relict Cultural Landscape of Lopé-Okanda). Ši vertybė į sąrašą pateko kaip mišraus, t.y. gamtos ir kultūros paveldo, vertybė.

Pietų Afrikos Respublikos Richtersfeldo kultūrinis ir botanikos kraštovaizdis (Richtersveld Cultural and Botanical Landscape), esantis šalies šiaurės vakaruose, įrašytas kaip kultūrinis kraštovaizdis, kurį valdo pusiau klajoklių Nana tauta.

Pirmą kartą į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašyta Namibijos vertybė. Tai kultūros paveldo vietovė Tvifelfontenas arba kitaip Ui-aes (Twyfelfontein or /Ui-aes), kurioje sukoncentruota gausybė uolienų raižinių.

ARABŲ VALSTYBIŲ REGIONE į Pavojuje esančio Pasaulio paveldo sąrašą pateko Irake esantis Samaros archeologinis miestas (Samarra Archaeological City), kuriame gausu Abasidų šventyklos liekanų. Šventyklą labai suniokojo 2006 ir 2007 metais vykę kariniai veiksmai: 2006 m. vasario 22 d. sprogimas sugriovė šventyklos auksinį kupolą ir Ali al-Hadi šventyklą, o 2007 m. birželio 13 d. sprogimai sunaikino du Al-Askari šventyklos 36 metrų aukščio minaretus. 2007 m. birželio 24 d. Paryžiuje UNESCO ir Irako Vyriausybė pasirašė Susitarimo memorandumą, pagal kurį vyks šios šventyklos rekonstrukcija. Procesas prasidės iš karto pasibaigus kariniam konfliktui ir truks 10 mėnesių. Bendras rekonstrukcijos darbams skirtas biudžetas – 8,4 mln. JAV dolerių. Al Askari šventykla yra viena iš Šiitų Islamo šventų vietovių, joje yra paminkliniai dešimtojo imamo Ali al-Hadi, mirusio 868 m., ir jo sūnaus, vienuoliktojo imamo Hassan al Askari, mirusio 874 m., kapai.

AZIJOS IR RAMIOJO VANDENYNO REGIONE į Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros vertybė įrašytas didingas architektūros kūrinys – Sidnėjaus operos rūmai (Sydney Opera House) Australijoje.

Pietų Kinijos karstinė vietovė (South China Karst), įrašyta kaip gamtos vertybė, išsiskirianti ypatingais karstiniais bruožais ir kraštovaizdžiu.

Kaiping Diaolou ir kaimai (Kaiping Diaolou and Villages) – Kinijoje esanti kultūros vertybė, išsiskirianti daugiaaukščiais gynybiniais kaimo namais, liudijančiais kinų ir Vakarų civilizacijos statybos ir puošybos formų susiliejimą.

Indijos Raudonojo forto kompleksas (Red Fort Complex) į Pasaulio paveldo sąrašą pateko kaip kultūros vertybė, atstovaujanti mongolų periodo architektūros meistrų kūrybingumo zenitą ir statinių rafinuotumą.

Japonijoje esanti Ivami Ginzan sidabro kasykla (Iwami Ginzan Silver Mine) į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta kaip kultūrinis kraštovaizdis su išlikusiomis XVI-XX a. kasyklų archeologinėmis liekanomis, sidabro lydymo ir perdirbimo vietovėmis, kasyklų gyvenvietėmis ir transportavimo keliais.

Pietų Korėjos Jeju ugnikalnių salynas ir lavos tekėjimo grioviai (Jeju Volcanic Islands and Lava Tubes) į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta kaip išskirtinio grožio gamtos vertybė, liudijanti mūsų planetos istoriją.

Galingos Partos imperijos Nisos tvirtovės (Parthian Fortresses of Nisa) Turkmėnistane, kaip vienos seniausių ir svarbiausių Partos imperijos miestų galios simbolių III a.pr.Kr. – III a. įrašytos kaip kultūrinis kraštovaizdis.

Pasaulio paveldo sąrašą papildė EUROPOS ir ŠIAURĖS AMERIKOS šalyse esančios vertybės:

Azerbaidžane esantis Gobustano uolų raižinių kultūrinis kraštovaizdis (Gobustan Rock Art Cultural Landscape) įrašytas dėl išskirtinės 6000 uolų raižinių, liudijančių 4000 metų uolų raižymo meno istoriją, kolekcijos.

Rido kanalas (Rideau Canal) Kanadoje – tai gamtos vertybė, į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta kaip geriausiai išsaugotas 202 km ilgio kanalas Šiaurės Amerikoje nuo kanalų kasimo eros pradžios XIX a. ir ilgai naudotas kartu su įrengtais statiniais. Rido kanalas, jungiantis Otavą su Kingstono uostu Ontario ežere, pirmiausia buvo pastatytas vadovaujantis strateginiais kariniais tikslais tuo metu, kai Didžioji Britanija ir Jungtinės Amerikos Valstijos varžėsi dėl įtakos šiame regione; kariniais sutvirtinimais garsėjančiu kanalu galėdavo plaukti garu varomi laivai. Rido kanalo istorinę reikšmę liudija jo prieigose vykusios kovos dėl šiaurinės Amerikos žemyno dalies valdymo.

Bordo Mėnulio uostas (Bordeaux, Port of the Moon) Prancūzijoje įrašytas kaip išskirtinis Šviečiamojo amžiaus urbanistinis ir architektūrinis ansamblis su naujoviškais klasikiniais ir neoklasikiniais bruožais. Šiame Prancūzijos pietvakariuose esančiame istoriniame uostamiestyje, iki pat XX a. pirmosios pusės išsaugojusiame savo svarbą, išliko daugybė vertingų pastatų. Bordo garsus ir dėl istorinio vaidmens, kaip vietovė, kurioje daugiau nei 2000 metų bendradarbiauja įvairių kultūrų ir religijų atstovai. Šis bendradarbiavimas buvo ypač aktyvus nuo XII a. plečiantis Britanijos ir Žemutinių Žemių (Nyderlandų ir Flandrijos) komerciniams ryšiams.

Korfu salos senamiestis (Old Town of Corfu, on the Island of Corfu) esantis Adrijos jūroje, Graikijai priklausančioje Korfu saloje su savo trimis Venecijos fortais ir neoklasikiniais namais į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas kaip sutvirtintas Viduržemio jūros regiono uostamiestis, išlaikęs savo integralumą ir autentiškumą. Senamiesčio istorija prasidėjo VIII a. pr.Kr. Treji miesto fortai, suprojektuoti garsių Venecijos inžinierių, keturis amžius buvo naudojami apginti Venecijos Respublikos jūrų prekybos interesus, kovoje su Otomanų imperija. Laikui bėgant, šie fortai ne kartą buvo restauruojami ir perstatomi; paskutinį kartą jie buvo restauruoti XIX a. valdant Didžiajai Britanijai.

Gamzigrad-Romuliana, Galerijaus rūmai (Gamzigrad-Romuliana, Palace of Galerius). Ši Serbijoje esanti vėlyvojo Romėnų laikotarpio rūmai-tvirtovė liudija unikalią Antrosios tetrarchijos periodo Romėnų statybų tradiciją.

Bosnijoje ir Hercegovinoje esantis Višegrado Mahmedo Pašos Sokolovičiaus tiltas (Mehmed Paša Sokolovič Bridge of Višegrad) į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas kaip kultūros paveldo vietovė, charakterizuojanti Otomanų monumentaliosios architektūros ir civilinės inžinerijos apogėjų. Šis tiltas per Drinos upę, esantis Bosnijos ir Hercegovinos rytuose, buvo pastatytas XVI a. pabaigoje, įsakius Didžiajam viziriui Mahmedui Paša Sokolovič. 179,50 m. ilgio tiltas yra vieno garsiausių klasikinio otomanų periodo ir Italų renesanso amžininko architekto Mimar Koca Sinan sukurtas šedevras su 11 mūro arkų, išsidėsčiusių 11-15 m. atstumu, bei privažiavimo rampa su keturiomis arkomis kairiajame upės krante. Savo proporcingumu ir monumentalumu šis statinys iliustruoja šio stiliaus architektūros kūrinio didybę.

Teidės nacionalinis parkas (Teide National Park) Ispanijoje Pasaulio paveldo sąrašo šedevru tapo kaip ypatingo grožio ir svarbos gamtos vietovė, atspindinti geologinius procesus, lėmusius okeaninių salų evoliuciją.

Lavo vynuogynų terasos (Lavaux Vineyard Terraces) – Šveicarijos kultūrinis kraštovaizdis, leidęs optimaliai naudojantis vietiniais ištekliais gaminti itin vertinamą vyną, į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas kaip išskirtinis žmogaus ir aplinkos ilgaamžės sąveikos pavyzdys. Lavo vynuogynų terasos driekiasi 30 km palei šiaurinius, į pietus žvelgiančius, Ženevos ežero krantus nuo Šilono pilies iki rytinių Lozanos priekraščių Vo regione. Manoma, kad jų užuomazgos siekia XI a. kai šią teritoriją valdė Benediktinų ir Cistersų vienuolynai. Kaimeliai, miesteliai ir specialiai pasodinti vynuogynai atspindi per amžius veikusią produkcijos ir patronažo sistemą. Lavo vynuogynuose išlikę namai, tvirtovių bokštai bei didesnė kraštovaizdžio dalis supažindina su tūkstantmete šios vietovės raida. Vietos bendruomenės intensyviai remia pastangas apsaugoti aplinką nuo greitai besiplečiančių urbanistinių gyvenviečių.

Pirmapradžiai Karpatų bukų miškai (Primeval Beech Forest of the Carpathian) į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyti kaip bendra Ukrainos ir Slovakijos valstybių gamtos vertybė, susidedanti iš 10 atskirų komponentų, pasižyminti išlikusia bukų miškų įvairove, atspindinčia sudėtingus ekologinių Europos bukmedžio želdynų vystymosi procesus.

Pasaulio paveldo komiteto 31-osios sesijos metu Pasaulio paveldo komitetas nusprendė praplėsti Šveicarijoje esančio Jungfrau – Aletč – Biečhorn (Jungfrau – Aletsch – Bietschhorn) regiono, į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyto 2001 m., ribas. Nuo šiol ši gamtos paveldo vertybė prasiplečia į rytus ir vakarus, jos plotui padidėjus iki 82,400 ha. Šioje teritorijoje galima susipažinti su Aukštųjų Alpių formavimosi procesais. Visuotinę vertę Jungfrau – Aletsch – Bietschhorn vietovei suteikia ne tik jos grožis, bet ir kalnų ir ledynų formavimąsi bei klimato kaitą nusakančios savybės. Regione gausu ekologinus ir biologinius procesus iliustruojančių pavyzdžių, tuo tarpu įspūdingas kraštovaizdis paliko pėdsaką Europos meno, literatūros, alpinizmo ir turizmo Alpėse srityse.

Pasaulio paveldo komitetas pritarė Lenkijos prašymui pakeisti Aušvico koncentracijos stovyklos vardą. 1979 m. į Pasaulio paveldo sąrašą vietovė įrašyta Aušvico koncentracijos stovyklos vardu. Įvertinus ilgametes tarptautines diskusijas, nutarta šiai pasaulio paveldo vertybei suteikti Aušvico – Birkenau (Auschwitz – Birkenau) vardą bei papildomą pavadinimą – Vokietijos nacių koncentracijos ir naikinimo lageris (1940-1945 m.). Aušvicas – Birkenau buvo vienas žinomiausių nacistinės Vokietijos įkurtų šešių koncentracijos ir naikinimo lagerių, skirtų masiškam žydų tautos žudymui. Vokietijai okupavus Lenkiją, pradžioje šis koncentracijos lageris buvo skirtas lenkų ir sovietų kalinių įkalinimui, tačiau neilgai trukus jame pradėta kalinti ir kitų tautybių žmones. 1942-1944 m. Aušvico lageris tapo vienu pagrindinių masinių žudynių lagerių. Pasaulio paveldo sąraše Aušvicas – Birkenau liudija nežmonišką, žiaurią ir metodiškai vykdytą žmogiškojo orumo naikinimą, tuo pat metu iškeliant tariamai aukštesnės rasės atstovus.

IŠ LOTYNŲ AMERIKOS IR KARIBŲ BASEINO ŠALIŲ REGIONO į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytas Meksikos sostinės Meksiko miesto Centrinis universiteto miestelis (Central University City Campus of the Universidad Nacional Autonoma de Mexico – UNAM), pastatytas 1949 – 1952 m. Tai unikalus XX a. modernizmo integravimo į urbanizmą pavyzdys, pasižymintis ypatinga architektūra, inžinerija, kraštovaizdžio dizainu ir vaizduojamuoju menu bei garsėjantis kaip vienas reikšmingiausių modernizmo Lotynų Amerikoje objektų.

Pasaulio paveldo komitetas iš Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašo išbraukė keturias vietoves, pripažindamas žymų jose vykdomų pasaulio paveldo vertybių išsaugojimo priemonių pagerėjimą. Į Pasaulio paveldo sąrašą gražintos šios vertybės: JAV Evergleido nacionalinis parkas (Everglades National Park), Hondūre esantis Río Plátano biosferos rezervatas, Benino Abomėjaus karališkieji rūmai (Royal Palaces of Abomey) ir Nepale esantis Katmandu slėnis (Kathmandu Valley).

Susirūpinus dėl netinkamo vertybių saugojimo, į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą Pasaulio paveldo komitetas įrašė tris vietoves:

Ekvadorui priklausančias Galapago salas (Ecuador Galapagos) – tai 19 salų Ramiajame vandenyne, nutolusių nuo Pietų Amerikos apie 1000 km. Į Pasaulio paveldo sąrašą šios salos buvo įrašytos dar 1978 m., kaip gyvasis evoliucijos muziejus.

Senegale esantis Niokolo – Kobos nacionalinis parkas (Niokolo-Koba National Park), įsikūręs ant Gambijos upės krantų, į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 1981 m., jo miškai ir savanos priglaudžia turtingąją fauną – antilopes, šimpanzes, liūtus, leopardus ir dramblių kaimenes, paukščius, roplius ir amfibijas, tačiau didelę grėsmę kelia brakonieriai ir ketinimai Gambijos upėje statyti užtvanką, pristabdysiančią potvynių grėsmę, tačiau tuo pat metu sunaikinsiančia laukinės gamtos gyvavimo sąlygas.

Samaros archeologinis miestas (Samarra Archaeological City) esantis Irake, kuriame gausu Abasidų šventyklos liekanų, patekęs į Pasaulio paveldo sąrašą buvo įrašytas iškart ir į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą.

Pasaulio paveldo komitetas Vokietijos Drezdeno Elbės slėnį (Dresden Elbe Valley) nusprendė palikti Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąraše, – didžiausią grėsmę šiai pasaulio paveldo vertybei kelia ketinimai per Elbės slėnį nutiesti keturių eilių automobilių eismo tiltą. Pasaulio paveldo komitetas paprašė Vokietijos per keturis papildomus mėnesius rasti alternatyvų sprendimą, padėsiantį valdyti transporto eismą tiltu per Elbės slėnį. Komiteto nuomone, Drezdeno Elbės slėnis galėtų likti Pasaulio paveldo sąraše, jeigu priimami sprendimai nesumažintų išskirtinės visuotinės šio paveldo vertybės reikšmės. Situacija šioje pasaulio paveldo vertybėje bus aptariama 2008 m. įvyksiančioje 32-oje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje.

Daugiau informacijos:
http://whc.unesco.org/en/list
http://whc.unesco.org/en/newproperties

2007 06 21 Kategorija: UNESCO, Pasaulio paveldas, Visos naujienos