Dainų švenčių tradicija ir simbolika Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje

DAINŲ ŠVENČIŲ TRADICIJA IR SIMBOLIKA
ESTIJOJE, LATVIJOJE IR LIETUVOJE

RezoliucijaResolution

2003 m. Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru buvo pripažinta trijų Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – dainų švenčių tradicija ir simbolika.

Dainų švenčių tradicijos ištakos glūdi XIX a. vidurio Vakarų Europoje. Pirmoji dainų šventė buvo surengta 1843 m. Šveicarijoje, vėliau dainų šventės išpopuliarėjo Vokietijoje, tačiau ilgainiui dainų švenčių tradicija Vakarų Europoje išblėso. Dainų šventės, per Skandinaviją atkeliavusios į Baltijos valstybes, pirmiausia į Estiją ir Latviją, o vėliau ir į Lietuvą, šiuose kraštuose prigijo ir išliko iki pat šių dienų kaip itin vertingas kultūrinis ir visuomeninis reiškinys, pasižymintis unikaliomis kultūrinėmis išraiškos formomis, neturinčiomis atitikmenų visame pasaulyje.

Tris Baltijos valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą – XVIII a. pabaigoje suvienijo panašus istorinis likimas – visos jos buvo aneksuotos Rusijos imperijos. XIX a. tautinio atgimimo laikotarpiu didelę reikšmę įgavo etninė kultūra, ypač liaudies dainos. Masinis dainų ir šokių švenčių judėjimas tuomet tapo viena iš svarbiausių tautiškumo ugdymo priemonių, skatinančių trijų Baltijos tautų bendrumo ir vienybės jausmą, kūrė prielaidas ateityje atsiskirti nuo Rusijos ir kurti savarankiškas valstybes. Nepaisant visų politinių ir socialinių kataklizmų, po II pasaulinio karo užgriuvusių Baltijos valstybes, dainų švenčių tradicija buvo vėl atgaivinta ir suvaidino reikšmingą vaidmenį XX a. pabaigoje atkuriant Baltijos valstybių nepriklausomybę.

Dainų ir šokių šventės tradicija Lietuvoje gyvuoja 79 metus. Pirmoji Dainų diena buvo surengta 1924 m., o 2003 m. įvyko jau šešiolikta Dainų šventė. Nacionalinė dainų ir šokių švenčių tradicija – beveik šimtą metų besitęsiantis procesas, svarbus Lietuvos kultūros reiškinys. Pasaulio lietuvių dainų šventė kas ketverius metus į didžiulius šventinius renginius suburia įvairių sričių mėgėjų meno kolektyvus ir profesinės kultūros atstovus iš Lietuvos ir įvairių pasaulio šalių. Iš viso Dainų šventėse dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkstančių dalyvių.

Dainų švenčių tradicija gyvuos tol, kol gyvuos mėgėjų meno kolektyvai, kol visuomenė išsaugos gyvą šio reiškinio poreikį. Dainų švenčių idėja perduodama iš kartos į kartą, su ja suaugama nuo vaikystės, ši tradicija perduodama šeimose, mokyklose, kultūros įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose. Tai ryški kultūrinės tapatybės išraiška ir puiki jos išsaugojimo forma, nuolat aktualizuojanti tradicinės kultūros palikimą, atskleidžianti reikšmingiausius praeities ir dabarties profesinės kūrybos klodus.

2003 11 30 Kategorija: UNESCO, Nematerialus kultūros paveldas, Visos naujienos