100-osios M. K. Čiurlionio mirties metinės

Šiemet balandžio 10 d. minime šimtąsias MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO (1875 09 22–1911 04 10) mirties metines. Net ir praėjus šimtmečiui, Čiurlionio fenomenas nepaliauja stebinti, šio menininko portretas tebėra mįslingas dviem konkuruojančiais jo talento profiliais. Tai ir kompozitorius – lietuvių muzikos klasikas, kurio sukomponuotas garsų pasaulis iki šiol skleidžia kultūrinį XX a. pradžios aromatą – Čiurlionio aplinką gyvenant ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje ar Rusijoje. Kita jo sielos pusė – dailininko genijus, poetiškai išsiliejęs drobėse mistiškais simboliais…

Lietuvos nacionalinė filharmonija šiai sukakčiai skiria balandžio 9 d. 19 val. rengiamą simfoninės muzikos vakarą, kuriam Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vedamas maestro Juozo Domarko, kartu su Irena Milkevičiūte ir profesoriumi Vytautu Landsbergiu parengė originalią programą. Tai tarsi muzikinė XX a. pradžios ir pabaigos – Čiurlionio ir Šenderovo kūrinių – sankirta. Prieš koncertą, 18 val. Filharmonijos II aukšto fojė (prie Didžiosios salės) bus atidaryta M.K. Čiurlionio namų Vilniuje parengta paroda „Čiurlionis Lietuvoje ir pasaulyje“. Parodą numatyta eksponuoti iki gegužės pabaigos.

Vakaro pirmoje dalyje – keturių Čiurlionio kompozicijų vėrinys. Koncerto pradžioje skamba 1901 m. sukurta simfoninė poema „Miške“, tapusi kertine ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) repertuare nuo pat kolektyvo susibūrimo prieš 70 metų. Tada Varšuvoje gyvenęs Čiurlionis tik ką parašytą poemą pristatė tuometinio Lenkijos politiko, diplomato Maurycy’o Zamoyskio inicijuotam konkursui ir pelnė specialų žiuri pagyrimą. Simfoninei poemai būdingas giedras lyrizmas, perteikiantis panteistines nuotaikas ir Dzūkijos miškų garsovaizdžius. Tai liudija ir paties kompozitoriaus apibūdinimas: „prasideda tyliais, plačiais akordais, tokiais, kaip kad tylus ir platus yra lietuviškų pušų ošimas.“ Šio kūrinio, dedikuoto bičiuliui E. Moravskiui, Čiurlionis taip ir neišgirdo – pirmą kartą poema „Miške“ buvo atlikta daugiau kaip po dešimties metų – 1912 m. Sankt Peterburge minint kompozitoriaus mirties metines.

Specialiai šiam vakarui skirtas iš trijų Čiurlionio fortepijoninių opusų – variacijų „Sefaa Esec“ tema, VL 258, pjesės „Tėve mūsų“, VL 260, ir Fugos b-moll, VL 345, sukomponuotas Triptikas fortepijonui ir orkestrui. Minėtos kompozicijos, nors ir skiriamos vos kelerių metų, rodo be galo sparčią kompozitoriaus kūrybinės minties evoliuciją link konstruktyvaus simbolistinio garsų pasaulio. Variacijų ciklas „Sefaa Esec“ ir miniatiūra „Tėve mūsų“ parašyti 1904 m., kai Čiurlionis buvo įnikęs į tapybą, Varšuvoje lankė dailės pamokas pas K. Stabrauską, K. Krzyżanowskį, F. Ruszczycą, K. Tichį. Tuo metu fortepijoninių variacijų cikluose Čiurlionis pradėjo naudoti savo atrastą serijinį melodinės organizacijos principą. Fuga b-moll – tai vienas paskutinių ir reikšmingiausių Čiurlionio kūrinių, rašytas 1908–1909 m. ir tarsi įkūnijantis vizualias „Pasaulio sukūrimo“ abstrakcijas. Idėja sujungti į triptiką šias fortepijonines kompozicijas kilo Čiurlionio kūrybos tyrinėtojui prof. Vytautui Landsbergiui, jo paskatintas Viktoras Barsovas 1998 m. atliko minėtų kūrinių transkripciją, orkestro partiją redagavo Pavelas Koganas, fortepijono partiją – V. Landsbergis. Solo fortepijonu koncerte ir atliks prof. Vytautas Landsbergis.

Koncerto antroje dalyje skamba muzikinė dedikacija M. K. Čiurlioniui – vieno ryškiausių mūsų šalies kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Anatolijaus Šenderovo kūrinys „Skambi naktis… Ir žalios pušys skrenda…“ sopranui, mušamiesiems, arfai, čelestai ir simfoniniam orkestrui. 2007 m. parašyta kompozicija, autoriaus teigimu, – iš žodžio kilęs kūrinys, jame tekstas tolygus muzikai. Kūrinyje skamba Lacrimos tekstai, cituojami iš jos knygos „Irtis į gilumą“ (2002), kurią parašyti poetę įkvėpė Čiurlionio dailė; beje, iškalbinga ir knygos paantraštė „Žvilgsniai per M. K. Čiurlionio paveikslus“. A. Šenderovas pasirinko 12 eilėraščių, greta jų – ištraukos iš Čiurlionio aforizmų (cituojama iš V. Landsbergio knygos „Žodžio kūryba“, 1997). Kūrinys dedikuotas Lietuvos operos primadonai Irenai Milkevičiūtei, jo inspiratorei, dainuosiančiai ir šiame koncerte.

Šaltinis: Lietuvos nacionalinė filharmonija

2010 04 10 Kategorija: UNESCO, Minimos datos, Visos naujienos