Raštingumas

Nuo pat įkūrimo 1946 m. UNESCO yra visų raštingumo skatinimo iniciatyvų priešakyje, siekiant, kad raštingumo skatinimas išlaikytų aukščiausias pozicijas nacionalinės bei tarptautinės politikos darbotvarkėse. Visgi daugiau nei 790 milijonų suaugusių žmonių pasaulyje trūksta minimalių raštingumo įgūdžių, todėl raštingumas visiems išlieka ypatingos svarbos siekiu.

Vykdydama raštingumo programas UNESCO siekia sukurti raštingą pasaulį visiems. UNESCO nepropaguoja vieno raštingumo „modelio“. Raštingumo supratimas metams bėgant kito, sukeldamas naujų aspektų tiek strategijoms, tiek jų įgyvendinimo programoms. Raštingumo poreikis šiuolaikinėse visuomenėse sparčiai keičiasi reaguojant į platų socialinių, ekonominių ir technologinių pokyčių spektrą.

UNESCO raštingumo koncepcija išsiplėtė nuo paprasto techninių skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžių komplekto, iki supratimo apie raštingumą, kaip šių kompetencijų įvairias dimensijas apimančią visumą. Ekonominių, politinių ir socialinių transformacijų – įskaitant globalizacijos procesą bei informacijos ir komunikacijos technologijų pažangą – akivaizdoje UNESCO pripažįsta, kad skirtingos raštingumo praktikos priklauso nuo skirtingų kultūrinių procesų, asmeninių aplinkybių ir visuomenės struktūros.