UNESCO programa „Švietimas 2030“

UNESCO statistikos instituto (UNESCO Institute for Statistics) duomenimis, pasaulyje gyvena daugiau nei 790 milijonų neraštingų gyventojų, beveik du trečdaliai jų – moterys. Be to, daugiau nei 67 milijonai vaikų visame pasaulyje nelanko mokyklos; 53 procentai jų – mergaitės.

Tarptautinė bendruomenė įsipareigojo pakeisti šias tendencijas ir iki 2015 m. užtikrinti švietimą visiems (EFA- Education for All). Pasauliniame švietimo forume, 2000 m. vykusiame Dakare, buvo susitarta iki 2015 m. pasiekti šešis programos „Švietimas visiems“ tikslus:

  1. Suteikti galimybę daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų gauti gerą priežiūrą ir ikimokyklinį pasirengimą;
  2. Pasiekti, kad iki 2015 metų visi vaikai gautų gerą nemokamą pradinį išsilavinimą;
  3. Suteikti galimybę vaikams ir suaugusiems įgyti jiems reikalingus įgūdžius;
  4. Pasiekti, kad iki 2015 metų 50 % daugiau žmonių taptų raštingi;
  5. Pasiekti, kad iki 2005 metų besimokančių mergaičių ir berniukų būtų po lygiai, o iki 2015 metų – visi mokyklinio amžiaus vaikai turėtų lygias galimybes į išsilavinimą;
  6. Pagerinti švietimo kokybę.

UNESCO koordinuoja veiksmus pasaulyje siekiant šių tikslų įgyvendinimo, mobilizuodama politinę valią ir koordinuodama visų suinteresuotųjų institucijų ir kitų švietimo dalyvių: vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės pastangas. „Švietimas visiems“ yra svarbiausia UNESCO švietimo veiklos programa. Įgyvendindama šią programą, UNESCO siekia:

  • Teikti pagalbą valstybėms formuojant švietimo politiką;
  • Kurti rinkti ir platinti informacinę medžiagą ir priemones, kaip gerosios praktikos pavyzdžius, vadovėlius ir mokymo rinkinius mokytojams, apimančią platų problemų spektrą: nuo darnaus vystymosi iki taikos švietimo;
  • Įtvirtinti naujas profesinio ir technologinio švietimo normas ir standartus pripažįstant aukštojo mokslo laipsnius;
  • Atskirti naujas kryptis ir parinkti tinkamas strategijas sprendžiant naujas švietimo problemas, pvz., AIDS;
  • Skirti ypatingą dėmesį Afrikos regionui ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims bei devynioms labiausiai apgyvendintoms šalims: Bangladešui, Brazilijai, Kinijai, Egiptui, Indijai, Indonezijai, Meksikai, Nigerijai ir Pakistanui. 70 procentų neraštingų suaugusiųjų yra šiose šalyse, kaip ir pusė mokyklos nelankančių vaikų visame pasaulyje;
  • Kurti novatoriškus būdus žmonių su specialiaisiais poreikiais, gyvenančiųjų gatvėse, konfliktų ir ypatingosios padėties zonose, švietimui;
  • Tarpininkauti mezgant santykius tarp viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektoriaus veikėjų, taip užtikrinant pastangų darną ir išlaikant politinį impulsą.

Kad paspartintų „Švietimas visiems“ tikslų įgyvendinimą, UNESCO telkia dėmesį trims svarbiausioms iniciatyvoms:

Kasmet UNESCO išleidžia programos „Švietimas visiems“ pasaulinės apžvalgos ataskaitą (EFA Global Monitoring Report), kurioje įvertinama pasaulinio įsipareigojimo iki 2015 m. užtikrinti pradinį švietimą visiems vaikams, jaunimui ir suaugusiems įvykdymo pažanga.

Vienas iš pagrindinių UNESCO tikslų švietimo srityje – įgyvendinti visų žmonių teisę į mokslą ir patenkinti poreikį gauti kokybiškai naują pagrindinį išsilavinimą, jis suprantamas kaip visą gyvenimą trunkančio mokymosi dalis. 2000 m. Dakare (Senegalas) vykusiame Pasauliniame švietimo forume buvo atnaujinta pasaulinė programos „Švietimas visiems“ strategija. Remdamasi Dakaro švietimo forumo rekomendacijomis, Lietuva viena iš pirmųjų pasaulyje 2001 m. įkūrė Nacionalinį švietimo forumą. Jame dalyvauja Lietuvos mokslininkai, pedagogai, politikai, šalies valdymo institucijų, verslo atstovai. Nacionalinis švietimo forumas rūpinasi, kad priimant švietimui svarbius politinius sprendimus ir įstatymus, įgyvendinant švietimo reformas būtų atsižvelgiama į tarptautines rekomendacijas ir Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus UNESCO. Nacionalinis švietimo forumas parengė ir patvirtinonacionalinį programos „Švietimas visiems“ veiksmų planą.

Nacionalinėje švietimo politikoje reaguojama į UNESCO švietimo prioritetus. Dakaro forume priimta visą gyvenimą trunkančio mokymosi koncepcija iš esmės pakeitė tradicinį suvokimą apie švietimą mokykloje ir ją baigus. Nuo išsilavinimo tiesiogiai priklauso brandi demokratija, socialinė ir kultūrinė šiuolaikinės visuomenės pažanga. Nuoseklus socialinę, ekonominę, kultūrinę kompetenciją ir pilietinį sąmoningumą diegiantis švietimas turi tapti jauno žmogaus gyvenimo dalimi. Teisinį pagrindą tokiai švietimo sistemai teikia 2003 m. priimtas Švietimo įstatymas. Jį rengiant buvo konsultuojamasi su UNESCO švietimo srities specialistais. Konkretūs darbai numatyti ilgalaikėje Lietuvos švietimo plėtros strategijoje, „Mokymosi visą gyvenimą“ užtikrinimo strategijoje ir kituose dokumentuose.