Jungtinių Tautų organai

Generalinė Asamblėja (būstinė Niujorke, JAV)

Generalinę asamblėją sudaro visos 193 Jungtinių Tautų narės, kurioms kiekvienai gali atstovauti ne daugiau kaip penki atstovai, tačiau valstybė narė vis tiek turi tik vieną balsą. Generalinė asamblėja – pagrindinis svarstymo organas, kuriam pavesta svarstyti visus klausimus ir reikalus, pagal Jungtinių Tautų Chartiją priklausančius jos kompetencijai arba susijusius su šioje Chartijoje nurodytais kitų organų įgaliojimais ir funkcijomis, ir, išskyrus Chartijoje numatytas išimtis, bei bet kuriuo iš šių klausimų ar reikalų teikti rekomendacijas Jungtinių Tautų narėms arba / ir Saugumo tarybai.

Generalinei asamblėjai suteikta teisė nagrinėti bendrus bendradarbiavimo palaikant tarptautinę taiką ir saugumą principus, įskaitant nusiginklavimo bei ginkluotės reguliavimo principus, ir teikti su šiais principais susijusias rekomendacijas narėms arba / ir Saugumo tarybai. Dar vienas svarstomų klausimų blokas – su tarptautinės taikos ir saugumo palaikymu susiję klausimai, kuriuos jai pateikia kuri nors Jungtinių Tautų narė ar Saugumo taryba, arba kokia nors valstybė, kuri nėra Jungtinių Tautų narė. Be to, Generalinė asamblėja visada gali atkreipti Saugumo tarybos dėmesį į situacijas, galinčias kelti grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui.

Priimant sprendimus pačiais svarbiausiais klausimais – sprendžiant tarptautinius konfliktus, priimant naujus narius, tvirtinant Jungtinių Tautų biudžetą bei taikos palaikymo pajėgų biudžetą – reikalinga dviejų trečdalių balsų dauguma. Esant ypatingiems atvejams sprendimai gali būti priimami konsensuso būdu atsisakant formalaus balsavimo.

Pagal Chartijos 13 straipsnį Generalinė asamblėja įpareigota pradėti tyrimus ir teikti rekomendacijas, siekdama prisidėti prie tarptautinio politinio bendradarbiavimo ir skatindama tarptautinės teisės plėtrą bei jos kodifikavimą, remdama tarptautinį bendradarbiavimą ekonominėje, socialinėje, kultūros, švietimo bei sveikatos apsaugos srityse ir padėdama naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, nepaisant skirtingos rasės, lyties, kalbos ir religijos. Ir nors Generalinė asamblėja negali daryti tiesioginės įtakos atskirų valstybių sprendimams, Jungtinių Tautų pareikšta nuomonė yra labai svarbi tarptautiniu lygiu ir šalys, ignoruojančios Jungtinių Tautų sprendimus, gali sulaukti neigiamos pasaulio reakcijos.

Įprastai metinės Generalinės asamblėjos sesijos vyksta rugsėjo – gruodžio mėnesiais, tačiau, atsiradus ypatingiems reikalavimams net ir dėl vieno klausimo, tam tikrais atvejais gali būti šaukiama specialioji Generalinės asamblėjos sesija.

Jungtinių Tautų darbą visus metus daugiausiai lemia Generalinės asamblėjos sprendimai, t. y. daugumos narių valia, išreikšta rezoliucijose. Tuo metu, kai nevyksta Generalinės asamblėjos sesija, darbą vykdo šeši pagrindiniai komitetai ir kiti organai, skirti nagrinėti specifines problemas, bei Jungtinių Tautų Sekretoriatas – Generalinis sekretorius ir jo tarptautinių pareigūnų komanda.


 

Saugumo taryba (būstinė Niujorke, JAV)

Remiantis Jungtinių Tautų Chartija, pirminis Saugumo tarybos uždavinys yra tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas, todėl Saugumo tarybos darbas vyksta be jokių išankstinių sąlygų ir planavimo.

Saugumo tarybą sudaro 15 narių. Penkios valstybės – Kinijos Liaudies Respublika, Prancūzija, Rusijos Federacija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra nuolatinės Saugumo Tarybos narės. Kiti 10 narių yra Generalinės asamblėjos renkami dvejų metų kadencijai. Pastaruoju metu yra diskutuojama apie narystės Saugumo taryboje pakeitimus siekiant, kad narystės kriterijai labiau atitiktų šiandieninę pasaulio politinę ir ekonominę realybę. Tam, kad būtų priimtas sprendimas, balsuojant reikalingas mažiausiai 9 narių sutikimas. Priimant sprendimus esminiais klausimais, rezoliucija patvirtinama tik tuomet, kai nei viena valstybė, nuolatinė Saugumo tarybos narė, nepasinaudoja veto teise. Vadovaujantis Chartijos nuostatomis, Saugumo tarybos sprendimai yra privalomi visoms Jungtinių Tautų narėms.

Jungtinių Tautų Chartijoje numatytos pagrindinės Saugumo tarybos funkcijos ir nustatyti įgaliojimai: (1) palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą vadovaujantis Jungtinių Tautų principais ir tikslais; (2) nagrinėti kiekvieną iškilusį ginčą ar susidariusią konfliktinę situaciją; (3) rekomenduoti būdus kaip tokius ginčus reikia sureguliuoti ir nurodyti sąlygas, kaip įveikti konfliktines situacijas; (4) kurti ginkluotės kontrolės planus; (5) raginti Jungtinių Tautų nares imtis ekonominių priemonių ar kitokių sankcijų, išskyrus jėgos panaudojimą, agresijos sustabdymui; (6) esant būtinybei, imtis karinių veiksmų; (7) vykdyti Jungtinių Tautų globos funkcijas.

Pastebėtina, kad svarstant taikos išlaikymo problemas, visų pirma konfliktą yra stengiamasi sureguliuoti taikiomis priemonėmis. Paprastai tokiais atvejais yra siunčiami taikos palaikymo būriai, kurių tikslas būna išskirti konfliktuojančias puses ir padėti susėsti joms prie derybų stalo. Saugumo taryba gali naudoti ir kitus būdus, jeigu konfliktuojančios šalys neatsižvelgia į jos reikalavimus. Dažniausiai tai yra įvairios ekonominės sankcijos arba embargas karinei amunicijai. Išskirtiniais atvejais Saugumo Taryba turi teisę kreiptis į specialiai tokiems atvejams numatytas valstybes, Jungtinių Tautų nares, prašydama dalyvauti militaristinėse akcijose.

Taip pat Saugumo taryba ruošia rekomendacijas Generalinei Asamblėjai renkant naują Generalinį sekretorių bei į Jungtines Tautas priimant naujas nares.


 

Ekonominė ir socialinė taryba (būstinė Niujorke, JAV)

Ekonominė ir socialinė taryba (ECOSOC) buvo įsteigta kaip pagrindinis Jungtinių Tautų organas, skirtas koordinuoti ekonominę ir socialinę veiklą Jungtinių Tautų šeimoje. Pagrindinis tarybos uždavinys – skatinti tarptautinę kooperaciją ir šalių vystymąsi. Siekdama įgyvendinti šį tikslą, Ekonominė ir socialinė taryba konsultuojasi su nevyriausybinėmis šalių organizacijomis, stiprina ryšius tarp Jungtinių Tautų ir įvairių šalių pilietinės visuomenės.

Ekonominę ir socialinę tarybą sudaro 54 nariai, Generalinės asamblėjos metu renkami trejų metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus, 18 narių yra perrenkami. Tarybos sesijos vyksta vieną kartą per metus po vieną mėnesį (visą liepos mėnesį) pamečiui Niujorke ir Ženevoje. Taip pat būna šaukiami ministrų lygio susirinkimai, kuriuose būna svarstomi globaliniai ekonominiai bei socialiniai klausimai. Nuo 1998 m. Taryba diskutuoja ir humanitariniais klausimais.

Pagrindinės Ekonominės ir socialinės tarybos funkcijos ir įgaliojimai yra šie: (1) būti pagrindiniu forumu, kuriame svarstomi globalinio pobūdžio ekonominiai ir socialiniai klausimai. Jame formuojamos politinės rekomendacijos šiais klausimais, kurias būtų galima pateikti Jungtinių Tautų narėms ir visais sistemai; (2) vykdyti ir inicijuoti tyrimus bei pranešimus ir teikti rekomendacijas tarptautiniais ekonomikos, visuomenės, kultūros, švietimo, sveikatos ir su šiomis sritimis susijusiais klausimais; (3) ugdyti pagarbą visų žmonių teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir skatinti jų laikytis.

Ne sesijos metu Tarybos darbą atlieka pagalbiniai organai – komitetai ir komisijos, kurie apie savo kuruojamų sričių darbo rezultatus reguliariai informuoja Tarybos narius.

Kaip jau buvo minėta, remdamasi Jungtinių Tautų Chartija, Ekonominė ir socialinė taryba konsultuojasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis su tomis pačiomis problemomis. Dažnai nevyriausybinės organizacijos turi specialios patirties ar techninių žinių, kurios yra ypač vertingos. Taryba konsultuojasi nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios suskirstytos į kategorijas. Nevyriausybinės organizacijos, kurioms suteiktas patariamasis statusas, gali siųsti stebėtojus į viešus Tarybos ir jos patariamųjų organų posėdžius, teikti pareiškimus ir panašiai.


 

Globos taryba (būstinė Niujorke, JAV)

Kuriant tarptautinę globos sistemą, Globos taryba buvo įsteigta siekiant užtikrinti tarptautinę globojamų teritorijų priežiūrą. Tuo metu tai buvo 11 teritorijų, kurias administravo 7 valstybės, Jungtinių Tautų narės. Bendrų pastangų dėka, iki 1994 m. šios teritorijos jau buvo užsitikrinusios savivaldą arba netgi išsikovojusios nepriklausomybę kaip atskiros valstybės arba įsijungusios į kaimyninių nepriklausomų valstybių sudėtį. Paskutinė tarybos globota teritorija buvo Palau Ramiojo vandenyno salos (Pacific Islands), kurias administravo JAV ir kurios tapo 185-ąja valstybe, Jungtinų Tautų nare. Palau Ramiojo vandenyno saloms tapus nepriklausomoms 1994 m. lapkričio 1 d. Globos taryba sustabdė savo veiklą.

Pagal Jungtinių Tautų Chartiją Generalinė Asamblėja ir jos vadovaujama Globos taryba, vykdydamos savo funkcijas, gali svarstyti ataskaitas, kurias teikia valdančioji administracija, priimti peticijas bei jas nagrinėti, konsultuodamosi su valdančiąja administracija, periodiškai lankyti atitinkamas globojamąsias teritorijas su vadovaujančia administracija suderintais terminais, imtis minėtų ir kitų veiksmų pagal globos susitarimų sąlygas.


 

Tarptautinis teisingumo teismas (būstinė Hagoje, Nyderlandai)

Tarptautinis teisingumo teismas – teisminė Jungtinių Tautų institucija. Jo veikla grindžiama Statutu, kuris yra sudėtinė Jungtinių Tautų Chartijos dalis. Susidedantis iš 15 teisėjų, nepriklausomai viena nuo kitos renkamų Generalinės asamblėjos ir Saugumo tarybos, Teismas sprendžia teisminius šalių ginčus. Negali būti dviejų teisėjų – tos pačios valstybės piliečių. Teisėjų kadencija yra devyneri metai, po kurių jie gali būti perrinkti. Šalies dalyvavimas teisme yra savanoriškas, tačiau net jeigu šalis ir nedalyvauja teismo posėdžiuose, ji privalo vykdyti teismo sprendimą. Taip pat, esant reikalui, Tarptautinis teisingumo teismas konsultuoja Generalinę asamblėją ir Saugumo tarybą. Teismas posėdžiauja Hagoje, Nyderlandų Karalystėje.

Teismo jurisdikcijai priklauso visi numatyti Chartijoje arba galiojančiose sutartyse ar konvencijose klausimai, kuriuos jam pateikia valstybės. Teismas, spręsdamas jam perduotus nagrinėti ginčus, taiko: (1) tarptautines konvencijas, nustatančias normas, kurias pripažįsta valstybės, ginčo dalyvės, (2) tarptautinį paprotį kaip įrodymą, kad tam tikra pripažįstama visuotinė praktika, (3) visuotinius valstybių pripažįstamus teisės principus, (4) įvairių valstybių labiausiai kvalifikuotų tarptautinės teisės specialistų teismo sprendimus ir doktrinas kaip pagalbines priemones nustatant teisės normų taikymą.


 

Sekretoriatas (būstinė Niujorke, JAV)

Jungtinių Tautų sekretoriatas atlieka savarankišką ir administracinį darbą, kurio pagrindines kryptis nustato Generalinė asamblėja, Saugumo taryba ar bet kuris kitas Jungtinių Tautų valdymo organas.

Sekretoriatą sudaro tarptautinis personalas, dirbantis Jungtinių Tautų būstinėse ir vietose. 2012 m. duomenimis, Sekretoriato komandą sudaro per 43000 asmenų, dirbančių visame pasaulyje (Adis Abeboje, Bankoke, Beirute, Ženevoje, Nairobyje, Santjage, Vienoje ir, žinoma, Niujorke). Sekretoriatui visose darbo kryptyse vadovauja Generalinis sekretorius, penkeriems metams skiriamas Generalinės Asamblėjos Saugumo Tarybos siūlymu.


 

Generalinis sekretorius (būstinė Niujorke, JAV)

Generalinis sekretorius yra vyriausiasis Jungtinių Tautų administracijos pareigūnas. Jis yra ir diplomatas, ir visuomenės veikėjas, ir tautų taikytojas, t. y. pasaulio bendruomenės akyse Generalinis sekretorius yra Jungtinių Tautų simbolis. Jungtinių Tautų sekretoriaus pareigos yra įvairios kaip ir problemos, kurias sprendžia Jungtinės Tautos. Jų spektras – nuo vadovavimo taikos palaikymo operacijoms iki tarpininkavimo tarptautiniuose konfliktuose.

Jungtinių Tautų Chartija generalinį sekretorių įgalioja atkreipti dėmesį į kiekvieną faktą, kuris, jo nuomone, kelia grėsmę tarptautinei taikai ir saugumui. Kasmet generalinis sekretorius Generalinės asamblėjos metu paskelbia metinį pranešimą, kuriame įvertina Organizacijos veiklą ir išsako savo požiūrį dėl būsimų jos veiklos prioritetų artimiausiu metu.