Naujienos

Minske dalintasi nematerialaus kultūros paveldo registrų kūrimo patirtimi

Ala Staškevič (Baltarusijos kultūros institutas) ir Baltarusijos valstybinio universiteto folkloro ansamblis

© Nac. UNESCO komisija. Baltarusijos valstybinio universiteto folkloro ansamblis

2013 m. kovo 25–26 d. Baltarusijos nacionalinėje bibliotekoje Minske vyko tarptautinis mokslinis praktinis seminaras „Nematerialaus kultūros paveldo identifikavimas ir inventorizavimas kaip veiksminga apsaugos priemonė“, kurį organizavo Baltarusijos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Baltarusijos nacionaline UNESCO komisija ir Baltarusijos ICOM. Seminaras buvo skirtas UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos ir skatinimo konvencijos 10-mečiui.

Seminare dalyvavo Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos ir Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo ekspertai, suinteresuotų organizacijų specialistai. Lietuvai jame atstovavo Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė.

Seminaro tikslas – pasidalinti nematerialaus kultūros paveldo registrų sudarymo patirtimi, gerąja praktika, problemomis bei iššūkiais. Buvo pristatyta nematerialaus kultūros paveldo registro situacija minėtose šalyse, analizuota nematerialaus kultūros paveldo apsaugos praktika, ieškota bendrų galimybių tarptautiniam bendradarbiavimui stiprinti. Daug dėmesio buvo skirta diskusijoms, praktiniams registrų veikimo klausimams, kaimo ir miesto bendruomenių vaidmeniui šioje srityje. Diskusijose akcentuota, kad bendruomenės yra esminis nematerialaus kultūros paveldo apsaugos užtikrinimo garantas.

Tiek Baltarusijos, tiek Estijos pasiūlymus dėl elementų įtraukimo į Nematerialaus kultūros paveldo registrą teikia pačios bendruomenės, o specialistai ir ekspertai tik padeda pildyti klausimynus ir kaupti informaciją. Dažniausiai registruose išskiriami 2 pagrindiniai lygmenys: nacionalinis ir lokalinis. Baltarusija ir Bulgarija integruoja į registrus „Gyvuosius žmonijos lobius“, t. y. tradicijos nešiotojus. Nė viena šalis, išskyrus Lietuvą, neįtraukia į registrus šiuo metu nebepraktikuojamų tradicijų. Skirtinga šalių praktika dėl informacijos registruose atnaujinimo: Estijoje (registras sukurtas 2010 m. http://www.rahvakultuur.ee/vkpnimistu/) informacija turi būti atnaujinama kas 2 metai, Baltarusijoje (registras sukurtas 2012-2013 m. http://livingheritage.by/en/) – kasmet, Bulgarijoje nėra nustatyta (po registro sukūrimo 2001–2002 m. artimiausiu metu numatoma registrą atnaujinti pirmą kartą).  Teisiniai registrų aspektai atskirai nebuvo analizuojami.

Iškelti klausimai, susiję su intelektinėmis nematerialaus kultūros paveldo teisėmis. Baltarusijoje kai kurios bendruomenės jau patiria sunkumų dėl komercinio jų praktikuojamų tradicijų panaudojimo. Armėnija ir Azerbaidžanas šiuo metu yra tik pradiniame registrų kūrimo etape. Įdomi Azerbaidžano patirtis propaguojant nematerialų kultūros paveldą: kasmet skelbiamos net trys nematerialaus kultūros paveldo sostinės: amatų, papročių ir folkloro, o buvę kultūros namai transformuojami į amatų centrus. Baltarusijos ekspertai taip pat diskutavo dėl iškeltų Černobylio kaimų gyventojų tradicijų išsaugojimo: kai kurie kaimai buvo iškelti, kompaktiškai apgyvendinti didmiesčiuose (pvz., vienas kaimas vienoje gatvėje) ir toliau praktikavo tam tikras tradicijas, tačiau visa tai nyksta. Karštos diskusijos vyko dėl sovietinių švenčių demonstracijų tradicijų kaip nematerialaus kultūros paveldo objekto Baltarusijoje, griaunamų tradicinių gatvinių kaimų ir vietoj jų statomų vieno modelio „agromiestelių“, tradicinės kultūros vakuumo aplink Minską dėl globalizacijos, komercializacijos ir kitų veiksnių. Bulgarijos kultūros viceministrė Mila Santova trumpai pristatė 2012 m. UNESCO ir Bulgarijos Vyriausybės įkurto regioninio Pietų Europos nematerialaus kultūros paveldo apsaugos centro veiklą.

Diskusijų metu išgirsta informacija bus naudinga kuriant Nematerialaus kultūros paveldo registrą Lietuvoje. Atkreipiant dėmesį į šalių, jau turinčių registrus, patirtį vertėtų siūlyti Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo registro kūrėjams supaprastinti registro struktūrą ir siekti sukurti kuo daugiau galimybių pačioms bendruomenėms teikti elementus į registrą. Daugelis šalių pabrėžė, kad itin vertinga Lietuvos patirtis nematerialaus kultūros paveldo produktų sertifikavimo srityje.

2013 03 29 Kategorija: Nematerialus kultūros paveldas, Visos naujienos