Naujienos

Didėjanti UNESCO įtaka jaučiama ir Lietuvoje

Š. m. birželio 16–27 d. Pnompenyje, Kambodžos karalystėje, vyko UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 37-oji sesija, kurios metu net 19 naujų kultūros ir gamtos objektų įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą. Tai – išskirtinę vertę pasauliniu mastu turinčios vietovės, tokios kaip Istorinis Agadezo centras Nigeryje Vakarų Afrikoje, svarbi karavanų prekybos kryžkelė, dar vadinama vartais į Sacharos dykumą, ar pirmieji Pasaulio paveldo objektai Katare (Al Zubarah archeologinė vietovė Persijos įlankos pakrantėje) ir Fidžyje (Istorinis Levukos uostamiestis, pirmoji XIX a. įkurta kolonijinė Fidžio sostinė).

Angkor , Cambodia. © Jan Fritz

Taip pat sąrašą papildė Šiaurės Korėjoje esantys istorinė Kaesongo vietovės, kurios suplanavimas ir architektūros raiška liudija įvairių religijų integraciją, bei daugeliui lietuvių gerai pažįstamas Etnos ugnikalnis, esantis Sicilijos saloje Italijoje, išskirtinis dėl tebevykstančio vulkaninio aktyvumo, kurio dokumentavimas siekia 2700 metų.  Sesijos metu buvo svarstomi klausimai susiję ir su Pavojuje esančių pasaulio paveldo vietovių sąrašu, nauji procedūriniai dokumentai ir esamų dokumentų atnaujinimas.

(Visi nauji objektai http://unesco.lt/news/archives/1456).

Lietuvai aktualiausia tai, kad Pasaulio paveldo komitetas patvirtino Vilniaus istorinio centro, įrašyto į Pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės aprašą, pagrindinį Pasaulio paveldo vietovės dokumentą, kuriame yra išdėstytos jo vertingosios savybės (elementai, bruožai, kuriuos būtina išsaugoti ir perduoti ateities kartoms). (Dokumentas WHC-13/37.COM/8E, http://whc.unesco.org/archive/2013/whc13-37com-8E-en.pdf).

Taip pat buvo gauta š. m. balandžio mėn. vykusios UNESCO Patariamosios misijos į Vilnių dėl projekto „Architektūros parkas“ ataskaita (Dokumentas: http://whc.unesco.org/en/documents/123409). Šią misiją atlikusi ICOMOS tarptautinė ekspertė Margaretha Ehrström pritarė teritorijos vystymo idėjai ir teigiamai įvertino urbanistinės konversijos projektą bei vystytojų siekį laikytis reikalavimų, keliamų saugomiems objektams. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad dar būtina parengti minėto projekto poveikio paveldui įvertinimą, standartinę procedūrą, nurodytą Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatose, bei tęsti suinteresuotų institucijų bei asmenų bendradarbiavimą urbanistinės konversijos įgyvendinimo procese.

Lietuvos matomumą UNESCO Pasaulio paveldo komitete ypač padidino teigiamai įvertintas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinės sekretorės Marijos Drėmaitės pranešimas apie Kernavės archeologinės vietovės valdymą “Management and Promotion of The State Cultural Reserve of Kernavė“, perskaitytas  Malaizijos nacionalinės UNESCO komisijos surengtame specialiame ekspertų susitikime priešistorinių archeologinių vietovių valdymo ir propagavimo tema.

Lietuva yra UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos valstybė narė, kuri sesijoje dalyvavo kaip stebėtoja. Lietuvos delegaciją sudarė Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie UNESCO Ambasadorius Arūnas Gelūnas, nacionalinis UNESCO kultūros paveldo koordinatorius Algimantas Degutis ir nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Marija Drėmaitė.

2013 07 09 Kategorija: Nacionalinė UNESCO komisija, Pasaulio paveldas, UNESCO, Visos naujienos