Naujienos

Paroda apie lietuvišką kryždirbystę Olštyne (Lenkija) ir nematerialaus kultūros paveldo specialistų susitikimas Olštyneke (Lenkija)

Nematerialaus kultūros paveldo apsauga tarsi lėktuvas, kurio dar nėra, bet jį reikia skubiai pastatyti ore. Jei nespėsim, nebeliks, ką skraidinti. (Marc Jacobs, Belgija)

2013 m. rugpjūčio 27 d. Olštyne (Lenkija) Filharmonijoje Lietuvos Respublikos kultūros atašė Rasos Rimickaitės rūpesčiu buvo atidaryta lietuviškos kryždirbystės paroda, kurią parengė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Lietuvos delegacija (Irena Seliukaitė, Vida Šatkauskienė, Milda Valančiauskienė, Žemyna Trinkūnaitė, Joringė Jurgutytė) dalyvavo parodos atidaryme ir pasveikino svečius. Skambėjo lietuviškų kanklių muzika, lietuvių liaudies dainos. Atidaryme taip pat kalbėjo Filharmonijos, merijos atstovai bei Lietuvos garbės konsulė Uršulė Lach.   Paroda veiks Olštyne iki rugsėjo 30 d., vėliau numatoma, kad paroda keliaus į kitus Lenkijos miestus: Seinus, Krokuvą, Vroclavą ir Liubliną.

Rugpjūčio 28-29 d. Olštyneke (Lenkija) vyko tarptautinė konferencija „2003 m. UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gerosios praktikos“, kurią organizavo Nacionalinė paveldo taryba (institutas) ir Varmijos-Mozūrijos vaivadija kartu su Olštyneko liaudies architektūros muziejumi-etnografiniu parku, kuriame šalia Lenkijos regionų ekspozicijų taip pat yra ir mažosios Lietuvos paviljonas. Konferenciją globojo Lenkijos Respublikos Prezidentas B.Komorovskis. Sveikinimo žodžius tarė Prezidentūros, Kultūros ir paveldo ministerijos atstovai, Varmijos-Mozūrijos vaivadijos maršalas (apskrities viršininkas) ir Lietuvos kultūros ministerijos regionų kultūros sk. vadovė Irena Seliukaitė. Konferenciją atidarant skambėjo lenkų cimbolų muzika bei lietuvių: Žemynos Trinkūnaitės kanklėmis atliekama muzika bei Joringės Jurgutytės lietuvių liaudies dainos.

Konferencijoje užsiregistravo per 160 dalyvių ir svečių iš Lenkijos, Lietuvos, Vengrijos, Belgijos, D.Britanijos: kultūros ministerijų, Nacionalinių UNESCO komisijų, kultūros centrų, Lenkijos savivaldybių kultūros skyrių vadovų, specialistų, etnologų, meno istorikų.

Lenkijos atstovų pranešimuose buvo akcentuota šios konvencijos svarba, kurią Lenkija  ratifikavo prieš trejus metus, pristatyti veiksmai, skirti šio dokumento įgyvendinimui, bei uždaviniai ateičiai. Lenkijoje už Konvencijos įgyvendinimą atsakinga Lenkijos nacionalinio paveldo taryba (institutas), kuri sudaro preliminarius nematerialaus kultūros paveldo sąrašus teikimui UNESCO bei nacionaliniam nematerialaus kultūros paveldo registrui (sąvadui), bendradarbiauja su savivaldybėmis. Pranešimuose taip pat kalbėta apie kultūros paveldo sąvokos nematerialumo ir materialumo santykį bei sąsajas, tradicijų perdavimo ir edukacijos svarbą, istorinius vietos bendruomenių pasikeitimus (pvz. Mozūrijoje po karo atsikėlė dauguma naujų gyventojų, nes senieji pasitraukė). Konvencijos ratifikavimas Lenkijoje prisidėjo prie to, kad plačiau ir daugiau imta kalbėti apie regioninių kultūros ypatumų svarbą, tuo tarpu, kai anksčiau daugiau svarbos teikta uniformizuotam Lenkijos etnosui. Kai kurie etnologai tai įvardino kaip lenkų polonizavimą. Įvairios Lenkijos nevyriausybinės organizacijos pristatė savo veiklą nematerialaus kultūros paveldo srityje. Ne vienas lenkų pranešėjas minėjo Lietuvą kaip sektiną daug nematerialaus kultūros paveldo srityje nuveikusios šalies pavyzdį.

Lietuvos atstovai pristatė 3 pranešimus: Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vadovė Irena Seliukaitė pristatė pranešimą apie Lietuvos teisinę bazę šioje srityje bei nacionalinių kultūros paveldo produktų sertifikavimo sistemą. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kultūros programų vadovė skaitė pranešimą apie Lietuvos tradicijų, įtrauktų į UNESCO reprezentatyvųjį nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, apsaugą. Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė  pristatė Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo registro (sąvado) kūrimo eigą bei struktūrą.

Belgijos pranešėjas Dr. Markas Jakobs pristatė nematerialaus kultūros paveldo apsaugos tendencijas Belgijoje. Nuo 2000 m. Belgijoje padvigubėjo valstybės parama, skirta paveldo apsaugai. Daugiausia dėmesio Belgija skiria tokio paveldo žinomumo didinimui, interneto svetainių kūrimui, informacijos sklaidai, turizmui, festivaliams ir pan. Taip pat akcentuota, kad atsivėrė daugiau galimybių visoms Belgijoje  gyvenančioms tautoms būti įtrauktiems į  nematerialaus kultūros paveldo registrus ir pan. Pvz. neseniai į registrą buvo įtraukta viena sirų atsikėlėlių tradicija. Dėl tos pačios priežasties flamandai pakeitė žodį „Flamandų“ į žodį „Flandrijoje“ daugelyje teisės aktų tam, kad nebūtų diskriminuojamos kitos tautos. Flandrijos registro funkcionavimo sistema labai paprasta, į jį įtraukiamos tradicijos, kurias teikia bendruomenės. Pagrindinė sąlyga įtraukimui – bendruomenės parengtas tradicijos apsaugos veiksmų planas. Daug dėmesio Flandrijoje skiriama nevyriausybinių organizacijų veiklos stiprinimui nematerialaus kultūros paveldo srityje.

Vengrijos atstovė Veronika Filko pristatė nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sistemą savo šalyje. Vengrija ratifikavo konvenciją 2006 m., o 2008 m. konvencijos įgyvendinimo klausimais pavesta rūpintis Nematerialaus kultūros paveldo komisijai, kuri buvo tam specialiai įkurta prie Vengrijos buities muziejaus. Šiam darbui komisija nusprendė išnaudoti jau egzistuojančius įvairių konsultuojančių organizacijų, profesionalų, specialistų tinklus, vienas iš jų, vadinamųjų apygardų pranešėjų (county reporters), t.y. specialistų dirbančių apskričių muziejuose, tinklas. Taip pat pasitelkti specialistai, gyvenantys užsienyje ir galintys prisidėti prie vengrų kultūros užsienyje išsaugojimo. Sukurtas Sąmoningai paveldą saugančių bendruomenių tinklas (15 bendruomenių). Vengrijos nematerialaus kultūros paveldo registras pradėjo veikti 2008 m. Jį sudaro 2 dalys: tradicijos ir gerosios praktikos. Nuo 2008 m. į registrą įtraukta tik 13 tradicijų ir 2 gerosios praktikos. Taip pat veikia liaudies meistrų apdovanojimų sistema. Nuo 1953 m. meistro vardas suteiktas 500 vietos geriausių amatininkų ir atlikėjų. Vengrijos buities muziejuje organizuojami atviri renginiai, pristatantys į UNESCO sąrašus įtrauktas ne tik Vengrijos, bet ir kitų šalių tradicijas, taip pat demonstruojamos į Vengrijos nematerialaus kultūros paveldo registrą įrašytos tradicijos.

Didžiosios Britanijos atstovas Andrew Dixey savo pranešime daugiausia akcentavo nematerialaus kultūros paveldo taikomąjį pobūdį. A. Dixey pateikė daugelį pavyzdžių, kai amatas, tradicija nyksta, nes nebegali duoti ekonominės naudos.

Konferencijos metu Ž.Trinkūnaitė ir J. Jurgutytė vedė kūrybines sutartinių dainavimo dirbtuves, kurios susilaukė didelio konferencijos svečių susidomėjimo.

2013 08 30 Kategorija: Nematerialus kultūros paveldas, Visos naujienos