Naujienos

42-joje UNESCO Pasaulio paveldo sesijoje sprendimas dėl Kuršių nerijos

Praeitą savaitę baigėsi 42-oji UNESCO pasaulio paveldo komiteto sesija, vykusi birželio 24 d. – liepos 4 d. Manamoje, Bahreine. Tai vienas svarbiausių metinių UNESCO pasaulio paveldo renginių, kuriame svarstomi strateginiai, valdymo ir veiklos, darnaus vystymosi ir pasaulio paveldo sinergijos klausimai, įrašomos naujos vertybės į  UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, nagrinėjamos jau įrašytų kultūros ir gamtos paveldo vertybių būklės ataskaitos, taip pat objektai ir vietovės, kurioms gresia sunykimas ar išbraukimas iš Pasaulio paveldo sąrašo. Sesijos metu ne tik priimami su pasaulio paveldu susiję sprendimai, bet taip pat formuojamos naujos paveldosaugos tendencijos, keičiamasi profesine patirtimi ir įžvalgomis. Šiais metais sesijoje dalyvavo 139 Konvencijos šalių atstovai ir virš 2000 paveldo ekspertų.

Sesijos darbotvarkėje nagrinėtos 156 pasaulio paveldo vertybių išsaugojimo būklės ataskaitos, tame tarpe ir Kuršių nerijos – bendros Lietuvos ir Rusijos Federacijos  vertybės, įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą 2000 m. Jau ne pirmus metus Pasaulio paveldo komitetas ragina abi valstybes ieškoti komunikacijos galimybių rengiant Kuršių nerijos valdymo planą, kuris turi būti skirtas tarpinstituciniam ir tapvalstybiniam bendradarbiavimui siekiant išsaugoti vertybės išskirtinę visuotinę vertę. Tačiau atsižvelgiant į skirtingas abiejų valstybių teisės sistemas, Lietuvai ir Rusijos Federacijai yra leista paruošti atskiras valdymo plano dalis, kurios bus patvirtintos vadovaujantis valstybių galiojančiais teisės aktais. Apie Kuršių nerijos valdymo plano svarbą Pasaulio paveldo komiteto sprendimuose kalbama nuo 2010 m.

Pasaulio paveldo komiteto 42 COM 7B.25 sprendimas dėl Kuršių nerijos pabrėžia atsakingų Lietuvos institucijų įsipareigojimą, atsižvelgiant į Pasaulio paveldo konvencijos Įgyvendinimo gairių 172 punktą, per UNESCO Pasaulio paveldo centrą informuoti Pasaulio paveldo komitetą apie Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto plėtros planus pasaulio paveldo vertybės Kuršių nerijos teritorijoje ir / arba jos apsaugos zonoje, pateikti Poveikio aplinkai ir Poveikio paveldui vertinimus prieš priimant galutinį sprendimą. Šis prašymas jau buvo minėtas 40-joje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje ir 2015 m. vykusios Atsakomosios stebėsenos misijos ataskaitoje.

UNESCO Pasaulio paveldo komiteto tikslas yra padėti rasti pasaulio paveldo vertybės išsaugojimui geriausius sprendimus, siekiant užtikrinti vertybės išskirtinę visuotinę vertę. Vis dėlto, Pasaulio paveldo komitetas, vertindamas pasaulio paveldo vertybėms kylančias grėsmes, kurias gali sukelti plėtros projektai, visuomet įvertina Konvencijos šalių politinius bei ekonomines interesus.

Nežiūrint to, kad sprendimas dėl Kuršių nerijos sesijoje priimtas be diskusijų, buvo suteiktas žodis Rusijos nevyriausybinės organizacijos atstovei, kuri išreiškė didelį susirūpinimą Rusijos „Kurskaja kosa“ nacionalinio parko ir regioninės administracijos neefektyviu darbu sprendžiant apsaugos ir išsaugojimo problemas vietovėje.

Su visa Pasaulio paveldo komiteto svarstyta medžiaga apie Kuršių neriją galima susipažinti šiame dokumente: https://whc.unesco.org/archive/2018/whc18-42com-7B-en.pdf

Išskirtinio dėmesio sesijos darbotvarkėje sulaukia vertybių įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą svarstymai. Iš 28 svarstytų gamtos ir kultūros vertybių nominacijų, 19 vertybių papildė Pasaulio paveldo sąrašą, tame tarpe Indijos Mumbajaus miesto Neogotikos ir Art Deco ansamblis, Farso provincijos Sasanidų imperijos archeologinis kraštovaizdis, inuitų medžioklės teritorijos Grenlandijos regione, Slaptosios krikščioniškos vietos Nagasakio regione Japonijoje, Sansos budistų vienuolyno kompleksas Pietų Korėjoje. Dabar Pasaulio paveldo sąrašą sudaro 1092 vertybės 167 pasaulio šalyse.

Lietuvos teritorijoje yra keturios vietovės įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinio lanko punktai. Šiuo metu rengiama Kauno modernizmo architektūros 1919-1939 paraiška į Pasaulio paveldo sąrašą.

 

2018 07 09 Kategorija: Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Pasaulio paveldas, Visos naujienos