Kas dvejus metus vykstanti UNESCO Generalinė konferencija sukviečia visas valstybes nares aptarti svarbiausius organizacinius klausimus, priimti sprendimus švietimo, mokslo, kultūros, komunikacijos ir informacijos srityse. Pateikiame informaciją apie svarbiausius 2021 m. lapkričio 9–24 d. Paryžiuje vykusios Generalinės konferencijos 41-osios sesijos įvykius ir nutarimus.
© UNESCO/ C. ALIX
Šių metų konferencijoje iškilmingai paminėtas UNESCO organizacijos veiklos 75-metis. Su didžiuliu šalių palaikymu generalinės pareigas eiti antrai kadencijai išrinkta Audrey Azoulay.
Lietuva išrinkta į UNESCO Vykdomąją Tarybą (už mūsų kandidatūrą balsavo net 126 valstybės) ir Tarptautinės komunikacijos vystymo programos (IPDC) tarybą 2021–2025 m. laikotarpiui. Vykdomoji taryba prižiūri programų vykdymą ir užtikrina efektyvų organizacijos darbą. IPDC programa skirta žurnalistų saugumo, spaudos laisvės ir komunikacijos plėtros besivystančiose šalyse užtikrinimui.
Priimta 2022-2025 m. programa ir biudžetas, taip pat 2022-2029 m. Vidutinės trukmės strategija, numatant strategines veiklos kryptis kiekvienoje iš UNESCO sričių. Švietimui, kaip ir anksčiau, skiriama didžiausia UNESCO biudžeto dalis (48 proc.). Taip pat patvirtinta 2022-2029 m. strategija Afrikos prioritetui.
Virtualiu formatu įvyko 12-asis UNESCO Jaunimo forumas, kuriame dalyvavo Lietuvos atstovas, LiJOT Jaunimo reikalų tarybos narys Klaudijus Melys, kartu su 150 jaunuolių iš viso pasaulio. Forumo dalyviai parengė rekomendacijas, kurias pristatė Generalinės konferencijos metu.
Patvirtintas 2022-2023 m. UNESCO sukakčių sąrašas, kuriame skelbiamos 67 UNESCO šalių narių minimos datos. Tarp jų pateko ir Vilniaus miesto paminėjimo 700-ųjų metų sukaktis (2023).
ŠVIETIMO SRITIS
Švietimos komisijos posėdžiuose ir dokumentuose pabrėžta prieigos prie kokybiško ir įtraukaus švietimo užtikrinimo svarba, lyčių lygybė švietime ir per švietimą, aplinkosauginis švietimas, darbui ir tvarioms visuomenėms reikalingų įgūdžių suteikimas, aukštojo mokslo, profesinio mokymo, STEM sričių stiprinimas. Kalbėta apie COVID-19 poveikį švietimui ir poreikį kurti atsparią švietimo sistemą, išnaudojant technologijų ir inovacijų teikiamą naudą. Pabrėžta santykio tarp sveikatos ir švietimo reikšmė, nepakeičiama mokytojų rolė, geresnės statistikos poreikis.
Pristatyta reikšmingos iniciatyvos “Futures of education” ataskaita, pateikianti rekomendacijas laikotarpiui iki 2050 metų ir kviečianti permąstyti švietimą, jį grįsti socialinio, ekonominio ir aplinkosauginio teisingumo idėjomis.
Pritarta UNESCO Darnaus vystymosi švietimo (toliau – DVŠ) 2030 programai, pabrėžiant, kad DVŠ yra būtinas, norint pasiruošti įvairioms ateities krizėms, didinti atsparumą. Valstybės narės skatinamos integruoti DVŠ į nacionalinę švietimo strategiją, į visus mokymo lygius, ugdymo programas, užtikrinti pakankamą finansavimą ir monitoringą, bendradarbiauti su aplinkosaugos sektoriumi, įgalinti jaunimą, užtikrinti Berlyno deklaracijoje įvardintų įsipareigojimų įgyvendinimą.
Visuotinio švietimo susitikimo (angl. Global Education Meeting, GEM) metu priimta Paryžiaus deklaracija, kuria įsipareigota didinti finansavimą švietimui (bent 4% BVP arba 15 % viešųjų išlaidų).
Įvyko Globaliai aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo konvencijai skirtas renginys, kuriame pasisakėme kartu su konvenciją jau ratifikavusiomis ir artimiausiu metu tai numatančiomis padaryti šalimis (Lietuvoje ratifikavimo procesą planuojama užbaigti š.m. lapkritį-gruodį).
Pritarta Tarptautinės standartizuotos klasifikacijos mokytojų rengimo programoms (ISCED-T) sukūrimui, taip pat nutarta pradėti 1974 metų Rekomendacijos dėl švietimo tarptautiniam supratimui, bendradarbiavimui, taikai bei žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių švietimo atnaujinimo procesui, kad ji geriau atlieptų šių laikų problematiką.
MOKSLO SRITIS
Svarbiausias mokslo srities įvykis buvo dviejų su mokslo ir technologijų plėtra susijusių rekomendacijų patvirtinimas. Tai svarbus žingsnis UNESCO istorijoje, pažymėjęs naują žmonijos etapą skaitmeniniame pasaulyje.
Dirbtinis intelektas vaidina svarbų vaidmenį milijardų žmonių gyvenime. Be daugelio pranašumų, šios technologijos taip pat kelia iššūkius, kylančius dėl piktavališko technologijų naudojimo arba didėjančios nelygybės ir atskirties. UNESCO Rekomendacija dėl dirbtinio intelekto etikos suteikia tvirtą etinį pagrindą kurti tarptautinės ir nacionalinės politikos ir reguliavimo sistemas užtikrinant, kad šios naujos technologijos būtų naudingos visai žmonijai.
UNESCO Rekomendacija dėl atvirojo mokslo skatina visuotinį atvirojo mokslo reikšmės, galimybių ir iššūkių supratimą ir kuria tarptautinį atvirojo mokslo politikos ir praktikos pagrindą. Rekomendacijoje atsižvelgiama į akademinę laisvę, lyčių aspektą, konkrečius mokslininkų bei kitų atvirojo mokslo veikėjų iššūkius. Siekiama skaitmeninių, technologijų ir žinių skirtumų mažinimo tarp šalių ir jų viduje.
Konferencijos metu taip pat daug dėmesio skirta klimato kaitos, bioįvairovės ir darnaus vystymosi klausimams. Įvertinant svarbų geologinės įvairovės vaidmenį ir geologinių resursų naudojimą siekiant darnaus vystymosi tikslų, valstybės narės nutarė kiekvienų metų spalio 6 d. minėti Tarptautinę geoįvairovės dieną. Siekiant puoselėti ir plėtoti biosferos rezervatų teigiamą pavyzdį, derinant ekonominį vystymąsi kartu su gamtos išteklių apsauga, nuspręsta lapkričio 3 d. minėti Tarptautinę biosferos rezervatų dieną. Lietuvoje naujai patvirtinta diena bus puiki proga prisiminti ir įvertinti Žuvinto biosferos rezervato reikšmę bioįvairovės išsaugojimui ir darniam ekonominiam vystymuisi.
KULTŪROS SRITIS
Debatuose apie kultūros strategines kryptis šalys narės kaip itin reikšmingus akcentavo: vietos tautų, daugiakalbystės, menininko statuso, švietimo ir kultūros sąryšio, paveldo skaitmenizavimo ir kitų temų reikšmę. Šalys sveikino Pasaulinės kultūros politikos ir tvarios plėtros konferencijos (Mondiacult) iniciatyvą, kuri bus 2022 m. surengta Meksikoje. Lietuvos pasisakyme pabrėžta darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo svarba, kūrybinių miestų tinklo indėlio į kūrybinę ekonomiką reikšmė, išreikšta parama Jungtinių Arabų Emyratų iniciatyvai surengti tarpvyriausybinę konferenciją kultūros ir meno švietimo tema 2023 metais. Pamiminėtas Lietuvos integralaus požiūrio į kultūros paveldą ir finansavimo šaltinių diversifikavimo paveldo apsaugai siekis, interesas jungtis prie pilotinių projektų, įgyvendinant JT Darnaus vystymosi kultūros darbotvarkę.
Priimta rezoliucija dėl Jeruzalės senamiesčio kultūros paveldo apsaugos, pratęsiant ankstesnių UNESCO Generalinių konferencijų metu išsakytą rūpestį dėl ypatingo dėmesio šiai teritorijai ir joje vykdomų archeologinių kasinėjimų. Taip pat priimta rezoliucija dėl Švietimo ir kultūros institucijų okupuotose arabų teritorijose, pabrėžiant palestiniečių teisę į švietimą, būtinybę saugoti kultūros vertybes ginkluoto konflikto atveju, skatinant išsaugoti Palestinos archeologines vietoves ir kultūros paveldą bei stiprinti humanitarines, kultūrines ir švietimo veiklas Sirijos Golano aukštumoje, teikti paramą kultūros ir švietimo organizacijoms, stiprinti Jeruzalės-Palestinos dialogą.
Aptariant Afrikos prioriteto strategiją, įvardinti siekiai perkelti pasaulio paveldo vietoves iš pavojaus sąrašo, išryškinti gerąsias apsaugos praktikas, ekspertavimo svarbą, identifikuoti nematerialaus kultūros paveldo vertybes, grąžinti kilmės šalims nelegaliai išvežtas vertybes bei ratifikuoti 1970 m. konvenciją.
Nutarta kasmet, pradedant spalio 13-ąja, švęsti Pasaulinę romano savaitę, taip šalis kviečiant skatinti literatūros skaitymus, populiarinti rašytojų kūrybą.
KOMUNIKACIJOS IR INFORMACIJOS SRITIS
Atliepdami strategines komunikacijos ir informacijos programos kryptis, Lietuvos pasisakyme pabrėžėme įsipareigojimą remti nuolatines UNESCO pastangas, susiduriant su tokiais globaliais iššūkiais, kaip saviraiškos laisvės ribojimai, dezinformacijos ir misinformacijos plitimas visose medijose, išaugę neapykantos kalbos mastai ir grėsmė žurnalistų, ypač žurnalisčių, fiziniam, skaitmeniniam bei psichologiniam saugumui, atsižvelgiant į ypatingai didelį skaičių neišaiškintų nusikaltimų prieš žurnalistus.
Visuotinio palaikymo sulaukė Windhoek+30 deklaracija, paskelbta šiais metais Namibijoje švenčiant Pasaulinę spaudos laisvės dieną. Kartu su kitomis 30 valstybių, sveikinome Namibiją parengus šį svarbų dokumentą, kuris yra tikrai savalaikis, atitinka tikslus ir uždavinius 2030 Darnaus vystymosi darbotvarkėje, ir UNESCO 2022-2025 m. Programoje, 2022-2029 m. Vidutinės trukmės strategijoje.
UNESCO, kaip specializuota Jungtinių Tautų agentūra, turi ypatingą mandatą, susiduriant su iššūkiais informacinių ir ryšių technologijų (ICT) srityje. Ataskaitoje dėl Pasaulio viršūnių susitikimo informacinės visuomenės klausimais (World Summit on the Information Society, WSIS) pabrėžtas UNESCO vaidmuo, rengiant WSIS ir įsipareigojimas labiau prižiūrėti, kaip įgyvendinami priimti sprendimai. Lietuvos pasisakyme pasidžiaugėme didesniu UNESCO įsitraukimu, nes šio renginio formatas suteikia unikalią galimybę vienoje vietoje kalbėtis visiems svarbiausiems šios srities veikėjams iš skirtingų sektorių.
2021 11 26 Kategorija: Visos naujienos
