nuotr. V. Ščiavinsko | Lietuvos centrinis valstybinis archyvas
Lygiai prieš 15 metų, liepos 30 dieną Bridžtaune (Barbadosas), „Baltijos kelią“ liudijančių dokumentų kolekcija buvo įrašyta į Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“.
Nominaciją pavadinimu „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“ rengė visos trys Baltijos valstybės.
Ši išskirtinė taiki trijų drąsių tautų žmonių akcija ne tik liudijo jų laisvės troškimą, bet ir pagarsino pasauliui prieš 50 metų įvykusį nusikaltimą – Molotovo-Ribbentropo paktą, kurio nutarimais Sovietų Sąjunga pusei šimto metų pavergė Baltijos šalis.
Taikus Baltijos kelio pobūdis ir jos masiškumas atkreipė viso pasaulio dėmesį, todėl šio įvykio liudijimai ne veltui atsirado tarp pasaulinės reikšmės dokumentų.
Kolekciją sudarantys 38 rašytiniai, vaizdo ir garso dokumentai, liudijantys beprecedentę politinę akciją, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve, Estijos nacionaliniame archyve ir Latvijos liaudies fronto muziejuje. Lietuva į šią kolekciją atrinko 23 dokumentus – tris Sąjūdžio pasitarimų garso įrašus, 1989 m. rugpjūčio 23 d. LRT „Panoramos“ žinių laidą, dokumentinį filmą ir aštuoniolika nuotraukų.
Trijų Baltijos valstybių paraišką rengė šie Lietuvos atstovai: Prof. Dr. Česlovas Laurinavičius ir Dr. Vladas Sirutavičius (Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ nariai, Lietuvos istorijos institutas), Loreta Čaplinskienė (Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba), Inga Vizgirdienė (Lietuvos centrinis valstybės archyvas), Angonita Rupšytė (Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis), Asta Dirmaitė ir Danguolė Reikaitė (Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas).
Prie paraiškos parengimo taip pat daug prisidėjo Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ nariai dr. Rima Cicėnienė (komiteto pirmininkė 2003–2006 m., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), Jolita Steponaitienė (komiteto pirmininkė 2007–2011 m., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), Onutė Aleknavičienė (Lietuvių kalbos institutas), Virginija Čijunskienė (Lietuvos valstybės istorijos archyvas), Gražina Drėmaitė (Valstybinė kultūros paveldo komisija), Leokadija Kairelienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), Irena Krivienė (Vilniaus universitetas), Dr. Rimvydas Laužikas (Vilniaus universitetas), Dr. Daiva Vaitkevičienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), taip pat prisidėjo Rasa Sperskienė (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka), Rūta Tarailienė (Lietuvos centrinis valstybės archyvas), Rolandas Skarbauskas (Lietuvos centrinis valstybės archyvas), Prof. Romas Pakalnis (tuometinis Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas) ir kt.
Svarbų vaidmenį suvaidino ir tuometinė Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, ambasadorė Ina Marčiulionytė.
Paraišką rengė šie Latvijos atstovai: Andris Vilks, Meldra Usenko, Aldis Pūtelis, Andrejs Vasiļjevs, Uldis Straujums, Inta Rudzīte, Prof. Valdis Muktupāvels, Rolands Ozols ir Anita Vaivade ir kt.
Paraišką rengė šie Estijos atstovai: Mari Siiner, Indrek Jürjo, Ivi Tomingas, Heiki Ahonen, Doris Kareva ir Margit Siim ir kt.
Kviečiame pasižiūrėti LRT „Panoramos“ žinių laidos reportažą apie tą dieną vykusį Baltijos kelią. Vaizdo medžiaga į Lietuvos radiją ir televiziją buvo vežta 140 kilometrų per valandą greičiu ir studiją pasiekė 5 minutės iki laidos eterio.
Įrašymo ir paties įvykio jubiliejus švęskime kartu. Daugiau informacijos jau visai netrukus.
Žemiau – kelios iš 18 Lietuvos teiktų nuotraukų į dokumentų kolekciją. Nuotraukų autoriai (iš eilės): A. Reklaitis, V. Kapočius (II ir III), R. Kisielius. Dokumentų saugotojas – Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
