Rugpjūčio 21-23 d. Reruse (Norvegija) įvyko Pasaulio paveldo klimato pažeidžiamumo indekso seminaras, kuris įgyvendinamas remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vykdoma 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo kultūros programa. Projekto „Kultūros paveldo pažeidžiamumo klimato kaitai indeksas“ tikslas – nustatyti pažeidžiamumo klimatui indekso (angl. Climate Vulnerability Index (toliau – CVI)) rodiklius ir parengti priemones dviem UNESCO pasaulio paveldo vertybėms – Kuršių nerijai ir Reruso – kalnakasybos miesto ir jo periferijos (Norvegijoje) vietovei.
Pastarąjį dešimtmetį ypač stipriai reiškiasi ekstremalūs klimato reiškiniai, įskaitant kylančią temperatūrą, jūros lygį, kritulių kiekį, didėjančią pakrančių eroziją, sausrą, žmonių migraciją. CVI yra nauja metodika, sukurta siekiant greitai įvertinti klimato poveikį – tiek išskirtinei visuotinei vertei (IVV), tiek susijusiai bendruomenei (vietinei, regioninei ir tarptautinei) ir visų rūšių pasaulio paveldo vertybėms – gamtos, kultūrinėms ar mišrioms.
Seminarą Norvegijoje vedė James Cook universiteto (Australija) mokslininkai, CVI metodo autoriai – profesorius Scott Heron ir ilgametis Australijos Didžiojo barjerinio rifo pasaulio paveldo vietos valdytojas, atsakingas už vertybės biologinės įvairovės išsaugojimą Jon Day. Seminaro metu nustatytos svarbiausios klimato grėsmės iki 2070 m. Atsižvelgiant į Reruso kultūrinio kraštovaizdžio vertes, kurias sudaro išskirtinė kalnakasybos kultūra ir žinios, ypatingos klimato sąlygos, topografija ir maršrutai, buvo įvardintos gyvenimo būdo kaitos, tradicinių žinių, šiltėjančio klimato, kuris keičia kraštovaizdžio atpažįstamumą, augmenijos kaitos, populiacijos mažėjimo ir kt. grėsmės. Visgi, trys pagrindiniai klimato veiksniai kelia didžiausią pavojų Reruso vertybei – tai kylančios temperatūros tendencijos, ekstremalūs kritulių reiškiniai ir ledo / sniego dangos pokytis. Visų seminaro dalyvių bendru sutarimu nustatytas aukštas IVV pažeidžiamumo indeksas, rodantis galimą daugumos verčių esminį pasikeitimą. Įvertintos bendruomenės pastangos prisitaikyti, pripažįstant pakankamą bendruomenės prisitaikymo gebėjimą. Prieita išvados, kad klimato poveikis vis labiau prisidės prie daugybės Reruso miesto ir jo aplinkos socialinių, ekonominių, kultūrinių aspektų, įskaitant infrastruktūros pokyčius ir besikeičiančių gamtos ir kultūros resursų naudojimo praktikos.
Norvegija per pastaruosius metus atliko du Norvegijos pasaulio paveldo CVI vertinimus – Vegos archipelago ir Bryggen. Projekto partneriai – Norvegijos kultūros paveldo direktoratas, Norvegijos meteorologijos institutas, Pasaulio paveldo vietovės vietos valdytojai bei James Cook universitetas (Australija). Lietuvos delegaciją seminare sudarė Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Sigita Bugenienė, Aplinkos ministerijos Klimato kaitos grupės vyr. specialistė Marilė Kosaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistė UNESCO klausimams Justė Zavišaitė ir Sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė.
Rugpjūčio 26-30 d. Lietuvos CVI koordinacinė grupė įgyvendins tokias pat praktines dirbtuves Kuršių nerijoje (Smiltynėje) kviesdama dalyvauti suinteresuotas visuomenes grupes: Kuršių nerijos valdytojo atstovus, klimato kaitos ir pasaulio paveldo ekspertus, vietos savivaldos, bendruomenės. Tai pirmasis atvejis, kai CVI metodas bus pritaikomas Lietuvos paveldo vertybėms. Tikimąsi tai padės stiprinti Lietuvos gebėjimą įvertinti būsimus klimato pažeidžiamumus kultūros paveldui, kaupti duomenų rinkinius apie klimato prognozes pasaulio paveldo vietovėje ir stiprinti bendradarbiavimą prisitaikant prie klimato kaitos. CVI projekto pabaigoje bus parengta išsami rezultatų ataskaita.
Parengė Paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė
2024 08 26 Kategorija: Pasaulio paveldas
