Rugpjūčio 30 d. baigėsi penkias dienas Kuršių nerijoje (Smiltynėje) vykęs Pasaulio paveldo klimato pažeidžiamumo indekso seminaras. Tai pirmasis atvejis, kai klimato pažeidžiamumo indekso (angl. Climate Vulnerability Index (toliau – CVI)) metodas yra pritaikomas Lietuvos paveldo vertybėms.
Seminaras įgyvendinamas remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vykdoma 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo kultūros programa. Projekto „Kultūros paveldo pažeidžiamumo klimato kaitai indeksas” tikslas – nustatyti CVI rodiklius ir parengti rekomendacijas dviem UNESCO pasaulio paveldo vertybėms – Kuršių nerijai ir Reruso – kalnakasybos miesto ir jo periferijos (Norvegijoje) vietovei.
Pastarąjį dešimtmetį ypač stipriai reiškiasi ekstremalūs klimato reiškiniai, įskaitant klimato atšilimą, jūros lygio kilimą, potvynius, pakrančių eroziją, sausras, didėjančius miškų gaisrus ir su tuo susijusią augalijos, gyvūnijos migraciją. Visa tai daro įtaką ir paveldo vertybėms. CVI yra nauja metodika, sukurta siekiant greitai įvertinti klimato poveikį – tiek išskirtinei visuotinei vertei (IVV), tiek susijusiai bendruomenei (vietinei, regioninei ir tarptautinei) socialiniu ekonominiu ir kultūriniu aspektu.
Kuršių nerija yra viena iš penkių Pasaulio paveldo vertybių Lietuvoje. Tai vienas įspūdingiausių kultūrinių kraštovaizdžių, tačiau, turbūt, vienas labiausiai pažeidžiamų, stipriai priklausomas nuo gamtos ir žmogaus veiksnių pusiausvyros. Tai kartu yra išskirtinis pavyzdys, kaip istorijos bėgyje Kuršių nerijos gyventojai susidorojo ir rado būdą prisitaikyti prie besikeičiančių gamtos sąlygų – vėjo, smėlio, potvynių ir atoslūgių. Seminaro metu nustatyta, kad klimato kaita turės pakankamą įtaką Kuršių nerijos išskirtinėms vertėms, t. y. pajūrio nerijos kultūriniam kraštovaizdžiui, žmogaus pastangoms sukurti tinkamas sąlygas gyventi, gamtos ir kultūriniam paveldui, tradicijoms, vietos gyvensenai.
Dalyviai sutarė, kad vertybė labiausiai bus pažeidžiama tokių klimato faktorių, kaip kylančios temperatūros, dažnų ir intensyvių audrų, bangavimo, kuris lems pakrančių eroziją. Pirmieji du įvardinti klimato kaitos požymiai reikšis intensyviausiai.Temperatūros kilimas lems gaisrų grėsmę ir vandens kokybės prastėjimą (dumblių dauginimąsi, deguonies trūkumą, vandens garinimą, didesnį jūros druskingumą), invazinių augalų ir vabzdžių riziką. Intensyvūs krituliai ir audros turės įtakos smėlio kaitai, kopų ir pakrančių erozijai. Nors nuplaunamas smėlis Kuršių nerijoje sugrįžta, tačiau šie procesai vis tiek kels rūpesčių apsauginio kopagūbrio priežiūrai. Intensyvūs krituliai taip pat turės didelį poveikį mediniam paveldui, kuris nepritaikytas absorbuoti didelį kiekį vandens. Taip atsiranda puvėsio rizika.
Nors šiandieninė verčių būklė ir sąlygos svyruoja tarp pakankamai geros ir keliančios susirūpinimą, žvelgiant į 2070 metų perspektyvą ir klimato atšilimo scenarijų 4,5-8,5 laipsniais, susidursime su prisitaikymo būtinybe prie naujų socialinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų. Seminaro dalyviai pripažino, kad turime gerą mokslinį pasirengimą ir pakankamai duomenų apie pasaulines tendencijas. Yra parengta begalės klimato kaitos įgyvendinimo gairių, tačiau jos turi pasiekti dabartinius valdymo ir planavimo dokumentus, kelti nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens kompetencijas, skiriant dėmesį savininkams ir atsižvelgiant į bendruomenės poreikius. Visi sutiko, kad būtina kontroliuoti lankytojų Kuršių nerijoje srautus ir stebėti poveikį jai. Jau dabar galima imtis papildomų priemonių priešgaisrinei infrastruktūrai stiprinti, įrengti daugiau geriamo vandens stotelių, gerinti medicinos paslaugas teritorijoje, įrengti pavėsines autobusų stotelėse ir pan. Ekspertai pripažino, kad nepaisant esamų šios vertybės priežiūros tradicijų ir patirčių, prisitaikymui prie klimato kaitos iššūkių būtinas holistinis požiūris, interesų suderinimas, aiškus atsakomybių pasiskirstymas, didesni finansiniai ir žmogiškieji resursai. Būtini nauji infrastruktūriniai, architektūriniai standartai, pritaikyti didesnei vandens absorbcijai, drenavimui, vandens surinkimui. Seminaro metu buvo siūloma numatyti specifinius tyrimus dėl klimato poveikio socialinei, ekonominei ir kultūrinei sritims, kultūros paveldui, taip pat sukurti probleminių vietų žemėlapį.
Dalyviai bandė nuspėti, ar klimato kaita įtakos turizmo sektorių, susijusį su Kuršių nerijos kultūriniu pažinimu. Didžioji dalis nusprendė, kad Kuršių nerijos vertė neišnyks, o ilgesnis vasaros sezonas pritrauks tik daugiau turistų. Visgi, klimato kaita gali nepalankiai veikti nekilnojamojo turto sektorių, žuvininkystę, miško pramonę.
Seminaro metu buvo diskutuojama ir apie socialinę adaptaciją. Pabrėžta, kad tradicija ir istorinė patirtis prisitaikyti prie įvairių aplinkos pokyčių yra istorinė Kuršių nerijos gyventojų tapatybės dalis, tad prisitaikymo gebėjimai yra pakankami, nors prisirišimas prie vietos gali silpti. Visgi, šalies mastu Lietuvos gyventojui tai – ypatinga vieta, kurią visada rekomenduojama aplankyti. Kuršių nerija – ikoninė Lietuvos vertybė, todėl bet koks pasikeitimas būtų vertinamas jautriai. Tuo tarpu tarptautinių turistų lūkesčiai dažniausiai būna paveikti turizmo rinkodaros.
Smiltynėje vykstančiose dirbtuvėse buvo pakviestos dalyvauti suinteresuotos visuomenes grupes: Kuršių nerijos valdytojo atstovai, akademinė bendruomenė, klimatologai ir pasaulio paveldo ekspertai, vietos savivaldos, bendruomenės. Tikimąsi, kad tokie susitikimai padės stiprinti Lietuvos gebėjimą įvertinti būsimus klimato pažeidžiamumus kultūros paveldui, kaupti duomenų rinkinius apie klimato prognozes pasaulio paveldo vietovėje ir stiprinti bendradarbiavimą prisitaikant prie klimato kaitos. CVI projekto pabaigoje bus parengta išsami rezultatų ataskaita.
Projekto koordinacinę grupę sudarė Kultūros ministerijos Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Kultūros programos koordinatorė Rimantė Dėringytė, Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Sigita Bugenienė, Aplinkos ministerijos Klimato kaitos grupės vyr. patarėja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistė UNESCO klausimams Justė Zavišaitė ir Sekretoriato paveldo programų vadovė Renata Kepežinskienė.
Rugpjūčio 21-23 d. tokios pat praktinės dirbtuvės įvyko ir Reruse. Seminaro metu nustatytos svarbiausios klimato grėsmės iki 2070 m. Norvegija per pastaruosius metus atliko du Norvegijos pasaulio paveldo CVI vertinimus – Vegos archipelago ir Bryggen.
Projektas Kuršių nerijoje ir Reruse įgyvendinamas kartu su James Cook universiteto (Australija) mokslininkais, CVI metodo autoriais – profesoriumi Scott Heron ir ilgamečiu Australijos Didžiojo barjerinio rifo pasaulio paveldo vietos valdytoju, atsakingu už vertybės biologinės įvairovės išsaugojimą Jon Day.
Rugpjūčio 30 d., seminaro Kuršių nerijoje uždarymo proga lankėsi Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kuris pabrėžė būtinybę toliau tęsti mokslinius tyrimus ir vystyti metodologijas, susijusias su klimato kaitos mažinimu, ir parengti prisitaikymo priemones, kurios būtų integruojamos į regioninius ir vietos savivaldos strateginius planus.
2024 09 02 Kategorija: Pasaulio paveldas
