Sutartinės. © Egidijus Skiparis
Sutartinės – tai pasaulinio pripažinimo sulaukusi unikali, ilgaamžė, tačiau savo menine kalba ir daugiasluoksniškumu itin šiuolaikiška lietuvių kultūros tradicija.
Š. m. gruodžio 16 d., 14 val., Kultūros ministerijos Kolegijų salėje (J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius) Kultūros ministerijai bei Lietuvos liaudies kultūros centrui bus įteikti oficialūs sutartinių įtraukimą į UNESCO Reprezentatyvųjį nematerialaus kultūros paveldo sąrašą liudijantys sertifikatai. Taip pat vyks apskritojo stalo diskusija sutartinių tradicijos būklei, nacionalinėms ir vietinėms jos stiprinimo bei saugojimo priemonėms aptarti. Diskusijoje dalyvaus atsakingų institucijų atstovai, sutartinių tyrėjai, mokytojai, atlikėjai, kultūros specialistai.
Š. m. gruodžio 16 d., 17 val., sutartinių gerbėjai bei visi norintys susipažinti su šia tradicija kviečiami į Vilniaus dailės akademijos Gotikos salėje (Maironio g. 6, Vilnius) rengiamą koncertą „Kadu buva, kadujo“. Sutartines giedos ir tradiciniais muzikos instrumentais gros skirtingų kartų atlikėjai: sutartinių grupės „Trys keturiose“ (Vilnius), „Sasutalas“ (Kaunas), „Marti“ (Šiauliai), „Dobile“ (Švenčionys), folkloro ansambliai „Sadauja“, „Dijūta“, „Ratilio“, „Reketukas“, „Viršulis“ (Vilnius), „Kupkėmis“ (Kupiškis), „Seluona“ (Zarasai). Koncertą ves senųjų giesmių tyrinėtoja etnomuzikologė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė.
„Sutartinės“ (pavadinimas kildinamas iš veiksmažodžio „sutarti“, „derėti“) – sinkretinis menas, atspindintis muzikos, teksto ir judesio ryšį. Jas daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kt. instrumentais atlieka ir vyrai. Choreografija nesudėtinga, judesiai saikingi: vaikščiojimas ratu, pora priešais porą ir pan. Yra žinomos darbo (rugiapjūtės, linarūtės ir kt.), kalendorinių švenčių (Velykų, Užgavėnių, Sekminių ir kt.), vestuvių, šeimos, karo, istorinės, kitų žanrų sutartinės. Tekstuose gausu archajiškų refrenų, dažni garsažodžiai, kurių reikšmę dabar galima tik numanyti. Būdingas sutartinių bruožas – vienalaikis skirtingų melodijų ir skirtingų tekstų (prasminio ir garsažodinio) skambesys.
Lietuvių polifoninės dainos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašytos 2010 m. lapkričio 16 d. Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto 5-oje sesijoje Nairobyje, Kenijoje.
UNESCO Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše taip pat yra Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Nuotraukos autorius – Egidijus Skiparis.
2011 12 14 Kategorija: Nematerialus kultūros paveldas, Visos naujienos
