Lapkričio 24–25 d. Paryžiuje įvyko 25-oji Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos (1972 m.) valstybių narių asamblėja.
Lietuvai atstovavo LR Nuolatinės atstovybės prie UNESCO nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie UNESCO antroji sekretorė Aiste Macaitė, Kultūros ministerijos kultūros paveldo politikos grupės vyresnioji patarėja Sigita Bugenienė ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė Kepežinskienė.
Vienas pagrindinių asamblėjos klausimų – Pasaulio paveldo komiteto rinkimai. 2025 m. baigėsi ketverių metų kadencija Argentinai, Belgijai, Bulgarijai, Graikijai, Indijai, Italijai, Japonijai, Meksikai, Katarui, Ruandai, Sent Vinsentui ir Grenadinams bei Zambijai. Iš viso komitetą sudaro 21 valstybė, rinkimuose užtikrinant įvairių pasaulio regionų ir kultūrų atstovavimą. Į Pasaulio paveldo komitetą šioje sesijoje buvo išrinktos 12 valstybių narių: Armėnija, Azerbaidžanas, Bangladešas, Čekija, Grenada, Kuveitas, Mongolija, Peru, Lenkija, Šveicarija, Togas ir Tanzanijos Jungtinė Respublika. Po dvejų metų Lietuva taip pat kandidatuos į šį komitetą.
Asamblėjos dalyvius pasveikino naujai išrinktas UNESCO Generalinis direktorius Khaled El-Enany. Savo įžanginėje kalboje direktorius pabrėžė mokslinio vertinimo svarbą nagrinėjant nominacijas, būtinybę vengti politizavimo ir remti nepakankamai atstovaujamas valstybes. Jis ragino palaikyti valstybes, kurių vertybės įrašytos į Pavojaus sąrašą, teikti joms ekspertinę paramą ir pasirūpinti tvariu finansų paskirstymu. Jis siekia sustiprinti Pasaulio paveldo centrą, pavesdamas parengti veiksmų planą („Road map“), kuriame bendruomenės užimtų svarbią vietą ir būtų neatsiejama Konvencijos dalis.
Asamblėjos metu buvo aptarta dviejų metų Pasaulio paveldo komiteto veikla. Šiuo klausimu pasisakė 43 šalys narės. Dauguma jų akcentavo darbo grupės dėl Pasaulio paveldo sąrašo patikimumo parengtų rekomendacijų ir trūkumų analizės („Gap analysis“) svarbą, klimato kaitos poveikio mažinimo priemones, nepakankamą Afrikos regiono atstovavimą bei Pasaulio paveldo fondo finansinio racionalizavimo būtinybę.
Lietuvos atstovai nacionaliniame pranešime pabrėžė nuoseklų įsipareigojimą Pasaulio paveldo konvencijos principinėms nuostatoms. Šalis išreiškė paramą stiprinant Pasaulio paveldo sąrašo patikimumą, prisidedant prie periodinės ataskaitos, regioninio veiksmų plano įgyvendinimo. Nacionalinio pasisakymo metu buvo pasidalinta svarbia naujiena apie Lietuvoje priimtą naują Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakciją. Taip pat informuota apie sustiprintą paveldo vietovių valdymo sistemą, vykdomą 3D paveldo skaitmeninimą, rengiamus mobilizacijos planus ir mokymus specialistams. Pasisakyme pristatytos nacionalinės iniciatyvos, susijusios su kultūros paveldo atsparumu klimato kaitai.
Asamblėjos metu Lietuva išreiškė nuoseklų įsipareigojimą tvariems Pasaulio paveldo fondo finansams, pabrėždama, kad nuoseklus biudžeto stiprinimas yra būtinas Konvencijos įgyvendinimui, ragino efektyviau valdyti Fondo lėšas ir skirti daugiau dėmesio ilgalaikei paveldo apsaugai. Svarstant Pasaulio paveldo fondo klausimą, Lietuva buvo paminėta tarpe valstybių, skyrusių ne tik privalomą, bet ir savanorišką mokestį į PP fondą.
Asamblėjos metu buvo svarstomas Nairobio dokumentas dėl autentiškumo, susijęs su šio kriterijaus išplėtimu. Lietuva pabrėžė autentiškumo klausimo svarbą Pasaulio paveldo apaugos sistemoje – ragino tęsti struktūruotą dialogą su ICCROM, ICOMOS ir IUCN, išlaikant pusiausvyrą tarp materialiojo ir nematerialiojo paveldo, bei stiprinti bendruomenių vaidmenį, nepakenkiant Konvencijos konceptualiam aiškumui ir apsaugos veiksmingumui.
Daugiau informacijos: https://whc.unesco.org/en/sessions/25GA
2025 12 04 Kategorija: UNESCO, Pasaulio paveldas
