UNESCO Dirbtinio intelekto, naujųjų technologijų ir inovacijų visuomenei centras
UNESCO Dirbtinio intelekto, naujųjų technologijų ir inovacijų visuomenei centras
Šiaudinių sodų tradicija
Šiaudinių sodų tradicija į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įrašyta 2023 m. gruodžio 5 d. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto 18–osios sesijos metu, kuri įvyko Botsvanoje, Kasane mieste.
Šiaudiniai sodai, dar Lietuvoje vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, žarondėliu, rišami visoje šalyje ir turi ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę.
Šie dirbiniai gali būti įvairių formų, tačiau labiausiai paplitusi – dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas į viršų – dangų, kitas į apačią – požemį. Jei sodas sukasi – geras ženklas, nes tikima, kad jis apvalo namus, pripildo juos geros energijos ir darnos.
Ši praktika apima javų (paprastai rugių) auginimą, šiaudų apdorojimą ir įvairaus dydžio geometrinių struktūrų, konstrukcijų kūrimą. Šios konstrukcijos taip pat puošiamos detalėmis, simbolizuojančiomis vaisingumą ir klestėjimą. Manoma, kad sodai atspindi visatos modelį ir yra susiję su gerove bei dvasingumu. Jie kabinami virš kūdikių lopšių, virš stalo vestuvių ar kitų šeimos švenčių metu, linkint laimės naujagimiams, vaisingumo jaunavedžiams ar santarvės šeimai. Ir šiandien sodais puošiami namai ruošiantis Kūčioms, taip pat neretai naudojami kaip dekoratyvinis interjero elementas. Kai kurios sodus rišančios šeimos puoselėja šią tradiciją jau daugelį kartų. Nors dauguma tradicijos praktikų yra moterys, tradicija atvira paties įvairiausio amžiaus ir lyties žmonėms. Sodai dažnai puošia tradicinių medinių sodybų interjerus. Tradicija suteikia ją puoselėjančioms bendruomenėms kultūrinės tapatybės, bendrystės ir tęstinumo jausmą, stiprina kartų ryšius ir turtina kultūrinę įvairovę.
Paraiškos UNESCO rengimo rezultatas Lietuvoje – asociacijos „Dangaus sodai“, vienijančios septyniasdešimt šio amato meistrų, daugiausiai moterų, įkūrimas. Sodų rišėjų bendruomenė vis auga, o šiuo metu visoje Lietuvoje suskaičiuojama per du šimtai Sodų meistrų“.
Šiaudinių sodų tradicijos paraiška – „Sodai straw garden making in Lithuania“
Konvencijos įgyvendinimo veiklos direktyvos
Atsižvelgdamas į Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 7 str. nuostatas, įpareigojančias parengti Konvencijos įgyvendinimo veiklos direktyvas ir pateikti Generalinei asamblėjai, 2008 m. birželio 16–19 d. Tarpvyriausybinis nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo komitetas patvirtino, o 2010, 2012, 2014, 2016 ir 2018 m. papildė Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos įgyvendinimo direktyvas.
2016 m. Generalinės asamblėjos 6-oje sesijoje priimtų papildymų naujovė – Įgyvendinimo direktyvų dalis, skirta darniam vystymuisi. 2018 m. Generalinė asamblėja nutarė, kad nuo 2020 m. šalys teiks periodines ataskaitas regionais, siekiant suteikti UNESCO periodinių ataskaitų apžvalgoms daugiau nuoseklumo.
Konvencijos įgyvendinimo direktyvomis nustatomos procedūros, kuriomis vadovaujantis nematerialaus kultūros paveldo vertybės gali būti įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo sąrašus bei registrą, numatoma tarptautinės paramos suteikimo tvarka, suteikiami įgaliojimai tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms, galinčioms teikti konsultacijas Tarpvyriausybiniam nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo komitetui ir kt.
This property testifies to the rapid urbanization that transformed the provincial town of Kaunas into a modern city that became Lithuania’s provisional capital between the First and Second World Wars. The quality of modern Kaunas was manifested through the spatial organization of the Naujamiestis (New Town) and Žaliakalnis (Green Hill) areas, including an earlier town layout, and in public buildings, urban spaces and residences constructed during the interwar period that demonstrate a variety of stylistic forms in which the Modern Movement found architectural expression in the city.
Photo by M. Plepys
The years from 1919 to 1939 were a time of revolutionary cultural breakthrough for Kaunas, especially evident in architecture. Within 10 years its residents transformed Kaunas into a modern and elegant European capital with 10 000 new buildings. Kaunas modernism shows not the revolutionary but evolutionary character of architectural and urban development, which was characterised by the careful adaptation of the 19th-century urban grid, creative use of the natural environment, consistent development of the townscape and local interpretation of Modern Movement.
The influence of national tradition, the human scale and integration of the existing natural environment gradually formed the city that can be seen as one of the earliest examples of regionalism in the history of the Modern Movement. The variety of types of buildings aimed at performing the functions of the new capital in Kaunas provides a unique example of ideas of modernity being used to form a city that expressed the official nature of the state capital.
Photo by M. Plepys
For Kaunas today, modern heritage of the 1930’s has become the foundation of the city’s identity and an expression of its genius loci. Kaunas received European Heritage Label (2015), joined the UNESCO Creative Cities Network as a UNESCO Design City (2015), was selected European Capital of Culture (2022) and finally entered the UNESCO World Heritage List (2023).
