Rugsėjo 12–13 dienomis Kaune ir Vilniuje įvyks II tarptautinis modernizmo miestų forumas „Nuo modernaus iki šiuolaikinio: XX amžiaus architektūros paveldo išsaugojimo praktika, grįsta Tel Avivo dokumentu modernizmo miestams“.

Registracija į renginį iki rugsėjo 6 d. vyksta internetu:

https://forms.gle/KzReMdxFfUfwuru58

Modernizmo miestų forumas yra tęstinis renginys, skirtas telkti su UNESCO vardu siejamų modernizmo miestų tinklą ir vystyti bendradarbiavimą sprendžiant aktualius modernizmo paveldo vertinimo, finansinių paskatų, miesto plėtros poreikių, bendruomenių įtraukimo klausimus. Pirmasis toks forumas vyko 2018 m. Tel Avive (Izraelyje), jame buvo plačiai diskutuojama apie vieną pagrindinių modernizmo paveldo iššūkių, su kuriuo susiduria šiuolaikiniai miestai, – tai nuolat kylanti įtampa tarp miesto paveldo išsaugojimo ir jo vystymosi poreikių, kurie dažnai tampa nekontroliuojami. Tokie globalūs procesai, kaip gyventojų skaičiaus augimas, urbanizacija, postindustrializacija, socialiniai ir ekonominiai neramumai ir klimato pokyčiai, miestų vadovus skatina priimti greitus sprendimus, plėtoti didelės apimties projektus. Dėl to prarandami kultūriniai ir istoriniai sluoksniai, vietos dvasia. Miestai vystosi netvarkingai, o tai kenkia kultūrinei, socialinei ir istorinei struktūrai, paveldo vertybių vientisumui ir gyventojų gerovei. XX amžiaus palikimas yra ypač jautrus šiems iššūkiams. Siekiant derinti minėtus procesus, pirmojo forumo metu buvo parengtas Tel Avivo modernizmo miestų dokumentas, kurio nuostatose pabrėžiami darnaus vystymosi prioritetai.

Remiantis Tel Avivo iniciatyva, Kauno forume bus aptariami praktiniai minėto dokumento įgyvendinimo aspektai, pasiūlytos modernizmo paveldo išsaugojimo priemonės – novatoriškos plėtros strategijos miesto teritorijoms, kuriose svarbus XX amžiaus paveldas. Kauno forumas suteiks galimybę pristatyti pasaulio modernizmo palikimo įvairovę ir susipažinti su skirtingais išsaugojimo būdais bei šio paveldo tvarkymo sprendimais.

Antrą renginio dieną dalyviai bus kviečiami apsilankyti Vilniuje ir susipažinti su sostinės modernizmo pastatais. Vėliau Lietuvos Respublikos Seimo rūmų Konstitucijos salėje vyks diskusija apie modernizmo palikimo vertes, jų interpretavimą šiuolaikinėje visuomenėje bei integravimą į ateities miestų vystymą. Vilniaus miestas, prieš 25-erius metus dėl įspūdingo ankstesniųjų amžių architektūros paveldo pelnęs pasaulinį UNESCO pasaulio paveldo statusą, gali atkreipti dėmesį ir artimiausioje Vilniaus senamiesčio kaimynystėje egzistuojančiais netolimos praeities, t. y. sovietinės architektūros, statiniais. Šis istorinis laikotarpis vis dar ieško savo įvertinimo ir pripažinimo šiandieninėje visuomenėje. Būtent XX amžiaus antrosios pusės architektūros palikimo klausimai šiuo metu yra išskirtinai aktyviai sprendžiami daugelyje šalių.

Tikimasi, kad Kauno forumas paskatins plėtoti ilgalaikį UNESCO pasaulio paveldo modernizmo miestų bendradarbiavimo tinklą. Į forumą pakviesti UNESCO Pasaulio paveldo centro atstovai, ICOMOS tarptautiniai ekspertai, akademiniai tyrėjai, srities profesionalai ir specialistai.

Pagrindinės Kauno forumo temos:

„Duomenys, planavimo priemonės ir valdymo mechanizmai“, „Visuomenės įtraukumo priemonės“, „Finansiniai įrankiai“.

Pranešėjai:

Dennis Rodwell (Didžioji Britanija), Jeremie Hoffmann (Izraelis), Medhanie Teklemariam (Eritrėja), Edward Dennison (Didžioji Britanija), Patrizia Bonifazio (Italija), Anke Zalivako (Vokietija) ir kiti modernizmo temos specialistai.

Bendra informacija:

II tarptautinis modernizmo miestų forumas vyks:

rugsėjo 12 d. Kultūros centre, Vytauto pr. 79, Kaune;

rugsėjo 13 d. LR Seimo rūmų Konstitucijos salėje, Gedimino pr. 53, Vilniuje.

 

Renginys nemokamas.

Forumo organizatoriai ir partneriai: Kauno miesto savivaldybė, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, VšĮ „Kaunas 2022“.

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė.

Renginio globėjas: Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas.

Daugiau informacijos: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it. arba +37068247144

 

Kauno modernizmo architektūros dokumentai

Pasaulio paveldo pavojuje sąrašas

Pasaulio paveldo vertybės, kurioms dėl ginkluotų konfliktų, silpnos ekonomikos, stichinių nelaimių, neatsakingos valstybių ar atskirų žmonių veiklos, gresia ar tiesiogiai daroma žala, įrašomos į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą (angl. List of World Heritage in Danger). Įtraukiant vertybę į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą, siekiama atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį į gamtos ar žmogaus sukeltą pavojų pasaulio paveldo vietovei bei paskatinti imtis skubių veiksmų apsaugoti ją. Šiuo metu 53 vertybėms (2019-07-31 duomenimis) yra pripažįstama išnykimo ar išskirtinės visuotinės vertės praradimo grėsmė.

 

Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse numatyta, kad į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą gali būti įrašyta vertybė tuo atveju, jei ji atitinka šias sąlygas:

  1. a) svarstoma vertybė jau yra įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą;
  2. b) vertybei gresia rimti ir ypatingi pavojai;
  3. c) vertybei išsaugoti reikia imtis neatidėliotinų veiksmų;
  4. d) jei remiantis Konvencija šiai vertybei išsaugoti buvo prašyta paramos. Komitetas laikosi nuomonės, kad tam tikrais atvejais tinkamiausia parama gali būti jo pranešimas apie susirūpinimą vertybe, taip pat žinia apie vertybės įrašymą į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. Tokios paramos gali prašyti bet kuris Komiteto narys arba Sekretoriatas.

Įprastai, valstybės narės, pačios pateikia prašymą dėl vietovės įtraukimo į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą. Asmenys, nevyriausybinės organizacijos ar kitos grupės taip pat gali atkreipti Pasaulio paveldo komiteto dėmesį į vietovei kylančias grėsmes. Tik išskirtiniais ir neatidėliotinais atvejais (karo, žemes drebėjimo ir pan.) Pasaulio paveldo komitetas įtraukia vietovę į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą nelaukdamas oficialaus Pasaulio paveldo konvenciją pasirašiusios valstybės prašymo. Kitos valstybės, nepaisydamos kylančios grėsmės, stengiasi išvengti šio sąrašo, tačiau vietovių įtraukimas jokiu būdu neturėtų būti suprantama kaip sankcija, bet kaip speciali pagalbos sistema. Įtraukus vietovę į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą, Pasaulio paveldo komitetas, kartu su valstybe, kurios teritorijoje yra vietovė, parengia priemonių ir priežiūros planą, kuriuo siekiama ištaisyti padėtį.

Pripažindamas pagerėjusią pasaulio kultūros ir gamtos paveldo objektų ir vietovių išsaugojimo būklę, Pasaulio paveldo komitetas iš Pasaulio paveldo pavojuje sąrašo jas grąžina į Pasaulio paveldo sąrašą. O kai vertybės išskirtinė visuotinė vertė, dėl kurios ji buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą, yra prarandama, Pasaulio paveldo komitetas svarsto galimybę išbraukti vertybę iš Pasaulio paveldo sąrašo.

Trakų istorinio nacionalinio parko dokumentai

  • 2003 m. Konferencijos „Trakų istorinis nacionalinis parkas UNESCO Pasaulio paveldo sąraše: poreikis ir galimybės“ rezoliucija.
  • Ekspertų įvertinimas, anglų k. (2005 m.).

Struvės geodezinio lanko dokumentai