Kultūra
Globalizacijos akivaizdoje vis labiau linkstant prie kultūros produktų standartizavimo, iškyla pavojus kultūrų įvairovei. Kita vertus, naujųjų technologijų vystymasis reiškia, kad pasaulio žmonės geriau informuojami, tampa vis interaktyvesni ir atviresni vienas kitam. Šia prasme kultūra tapo ne tik priemone pasiekti taiką ir susitaikymą, bet ir reikšmingu vystymosi veiksniu.
Kultūros srityje UNESCO veikia 5 kryptimis:
- kultūros ir gamtos paveldo apsauga, veiksmingai įgyvendinant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją (1972 m.),
- nematerialiojo kultūros paveldo apsauga, pasitelkiant Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją (2003 m.),
- kultūros ir gamtos paveldo objektų ir vietovių apsaugos stiprinimas ginkluotų konfliktų metu, įgyvendinant Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją, (1954 m.) bei kovojant su nelegaliu kultūros vertybių gabenimu, vadovaujantis Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija (1970 m.) ir Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija (2001 m.) bei vystant muziejų veiklą,
- kultūros raiškų įvairovės apsauga ir skatinimas, įgyvendinant Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (2005 m.) bei Pasaulio autorių teisių konvenciją (1952, 1971 m.) ir vystant kūrybines industrijas,
- tarpkultūrinio dialogo ir kultūrų įvairovės integravimas į nacionalines politikas.
Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, vykdydama įvairias programas, didžiausią dėmesį skiria tiek materialiojo, tiek nematerialiojo kultūros paveldo apsaugai bei propagavimui. Tarpkultūrinis dialogas taip pat jau daugelį metų išlieka vienu svarbiausių veiklos prioritetų. Pastaruoju metu daug pastangų dedama, siekiant išryškinti didėjantį tikslingos valstybės meninio ugdymo politikos bei strategijos poreikį.
