Kultūra
UNESCO įsitikinusi, kad darnus vystymasis negalimas be kultūros. Į žmonių gerovę orientuota plėtra turi būti grįsta tarpusavio pagarbos, atviro kultūrų dialogo principais. Skirtingos kultūros raiškos formos – nuo istorijos paminklų, muziejų iki tradicijų bei šiuolaikinio meno – turtina žmonių gyvenimą pačiais įvairiausiais būdais. Paveldas yra neišsenkantis įkvėpimo šaltinis, tapatybės ir bendruomenių sanglaudos pagrindas, tačiau dėl socialinių pokyčių ir ekonominių faktorių jam kyla grėsmė nykti. Kūrybingumas bei kultūros raiškos įvairovė itin svarbūs atviroms, įtraukioms ir pliuralistinėms visuomenėms, tačiau globalizacijos akivaizdoje kyla įvairios grėsmės, kultūros produktų standartizacija. Kita vertus, naujųjų technologijų vystymasis reiškia, kad pasaulio žmonės geriau informuojami, tampa vis interaktyvesni ir atviresni vienas kitam. Šia prasme kultūra tapo ne tik priemone pasiekti taiką ir susitaikymą, bet ir reikšmingu vystymosi veiksniu.
Kultūros srityje UNESCO veikia 3 kryptimis: stiprina tarptautinę teisinę bazę, skatina valstybes nares tobulinti savo nacionalines teisines sistemas bei prisideda prie kūrybinių industrijų ir kultūrinio pliuralizmo plėtros pasaulyje.
Kultūros konvencijos yra tam tikra pasaulinė tarptautinio bendradarbiavimo platforma, siūlanti valstybėms narėms holistinius kultūros valdymo principus, grįstus žmogaus teisėmis, tarpdisciplininiu ir tarpinstituciniu bendradarbiavimu, integralumu ir bendromis vertybėmis. Šios tarptautinės sutartys skirtos saugoti pasaulio kultūros ir gamtos paveldą, įskaitant kultūros kraštovaizdžius, archeologines vietoves, nematerialų kultūros paveldą, povandeninį paveldą, muziejų kolekcijas, žodines tradicijas ir kitas paveldo formas, taip pat remti kūrybingumą, inovacijas ir dinamišką bei įtraukų dalyvavimą kultūros sektoriuje.
- Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija (1954, 1999)
- Autorių teisių konvencija (1952, 1971)
- Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija (1970)
- Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija (1972),
- Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija (2001)
- Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija (2003)
- Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (2005)
Lietuva vykdo įvairias programas, veiklas, skirtas materialaus bei nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimui, kultūros įvairovės ir kūrybingumo skatinimui. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija prisideda prie UNESCO kultūros konvencijų įgyvendinimo stebėsenos procesų, telkdama suinteresuotas institucijas, asmenis, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas, skleisdama informaciją apie UNESCO tikslus ir misiją.
