Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos etikos principai buvo suformuluoti atsižvelgus į 2003 metų Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją ir galiojančias tarptautines normines priemones, ginančias žmonių bei vietos tautų teises. Šie principai reprezentuoja tokius bendruosius siekius, kurie visuotinai priimtini kaip geroji praktika, taikoma vyriausybėms, organizacijoms ir asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai veikianti nematerialų kultūros paveldą, siekiant užtikrinti jo gyvybingumą, taip prisidedant prie taikos ir darnaus vystymosi.

Šie Etikos principai papildo Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, jos įgyvendinimo direktyvas ir nacionalinę teisinę bazę. Jie galėtų tapti atspirtimi rengiant specifinius etikos kodeksus ir priemones, pritaikytus prie vietos bei srities sąlygų.  Etikos principai buvo patvirtinti 2015 m. Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos komiteto 10-osios sesijos metu (Namibija, Windhoek).