Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse
2008 m. Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse įrašytos į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Dainų švenčių tradicijos ištakos glūdi XIX a. vidurio Vakarų Europoje. Pirmoji dainų šventė buvo surengta 1843 m. Šveicarijoje, vėliau dainų šventės išpopuliarėjo Vokietijoje, tačiau ilgainiui švenčių tradicija Vakarų Europoje išblėso. Dainų šventės, per Skandinaviją atkeliavusios į Baltijos valstybes, pirmiausia į Estiją ir Latviją, o vėliau ir į Lietuvą, šiuose kraštuose prigijo ir išliko iki pat šių dienų kaip itin vertingas kultūrinis ir visuomeninis reiškinys, pasižymintis unikaliomis kultūrinėmis išraiškos formomis, neturinčiomis atitikmenų visame pasaulyje.
Tris Baltijos valstybes – Estiją, Latviją ir Lietuvą – XVIII a. pabaigoje suvienijo panašus istorinis likimas – visos jos buvo aneksuotos Rusijos imperijos. XIX a. tautinio atgimimo laikotarpiu didelę reikšmę įgavo etninė kultūra, ypač liaudies dainos. Masinis dainų ir šokių švenčių judėjimas tuomet tapo viena iš svarbiausių tautiškumo ugdymo priemonių, skatinančių trijų Baltijos tautų bendrumo ir vienybės jausmą, įkvepiančių viltį ateityje atsiskirti nuo Rusijos imperijos ir kurti savarankiškas valstybes. Nepaisant visų politinių ir socialinių kataklizmų, po II pasaulinio karo užgriuvusių Baltijos valstybes, dainų švenčių ir šokių tradicija buvo vėl atgaivinta ir suvaidino reikšmingą vaidmenį XX a. pabaigoje atkuriant Baltijos valstybių nepriklausomybę.
Dainų šventės tradicija Lietuvoje gyvuoja jau apie devyniasdešimt metų. Pirmoji Dainų diena buvo surengta 1924 m. Kaune, o 2009 m. įvyko jau septynioliktoji Dainų šventė. Nacionalinė dainų ir šokių švenčių tradicija – beveik šimtą metų besitęsiantis procesas, svarbus Lietuvos kultūros reiškinys. Pasaulio lietuvių dainų šventė kas ketverius metus į didžiulius šventinius renginius Vilniuje suburia įvairių sričių mėgėjų meno kolektyvus ir profesionalaus meno atstovus iš Lietuvos ir įvairių pasaulio šalių. Dainų šventėse kasmet dalyvauja per 40 tūkstančių dalyvių.
Dainų švenčių tradicija gyvuos tol, kol gyvuos mėgėjų meno kolektyvai, kol visuomenė saugos gyvą šio unikalaus reiškinio poreikį. Dainų švenčių idėja perduodama iš kartos į kartą, su ja augama nuo vaikystės, ši tradicija perduodama šeimose, mokyklose, kultūros įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose. Tai ryški kultūrinės tapatybės išraiška ir puiki jos išsaugojimo forma, nuolat aktualizuojanti tradicinės kultūros palikimą, atskleidžianti reikšmingiausius praeities ir dabarties profesinės kūrybos klodus.
Siekiant užtikrinti dainų švenčių tradicijos valstybinę apsaugą, periodiškumą, tęstinumą ir plėtrą, 2007 m. Lietuvoje buvo priimtas Lietuvos Respublikos dainų švenčių įstatymas. Šis įstatymas taip pat reglamentuoja rengimosi ir vadovavimo dainų šventėms tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę bei kompetenciją, nustato finansavimo principus. Dainų švenčių įstatymas Lietuvoje buvo inicijuotas sekant Latvijos pavyzdžiu, kur panašus teisės aktas priimtas dar 2005 metais.
Bendromis trijų Baltijos valstybių pastangomis, siekiant pabrėžti Dainų ir šokių švenčių tradicijos svarbą visuomenėje, paskatinti valstybės institucijas skirti deramą dėmesį šio reiškinio apsaugai ir plėtrai bei paraginti ekspertus viešai diskutuoti probleminiais šios tradicijos klausimais, surengtas subregioninių konferencijų ciklas: 2005 m. Taline – „Dainų ir šokių šventės: idealai ir tikrovė“ (rezoliucija LT); 2006 m. Vilniuje – „Kultūros tradicijos Estijos, Latvijos ir Lietuvos jaunimo meninio ugdymo sistemoje“ (rezoliucija LT); 2007 m. Rygoje – „Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse tęstinumas“ (rezoliucija LT, EN).
Baltijos valstybių Dainų ir šokių švenčių ekspertai periodiškai lankosi kaimyninėse valstybėse rengiamose Dainų ir šokių šventėse, rengia susitikimus, kuriuose aptariamos įvykusios šventės, dalinamasi nuomonėmis apie sėkmingus arba nesėkmingus švenčių aspektus, panašumus ar skirtybes. Veikia Baltijos valstybių dainų ir šokių švenčių tradicijos apsaugos ir plėtotės komitetas, atsakingas už apsikeitimą informacija, ekspertų susitikimų ir kt. renginių organizavimą.
Lietuvoje Dainų ir šokių švenčių tradicijos išsaugojimu ir puoselėjimu rūpinasi Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Latvijoje – Latvijos liaudies meno centras ir Dainų švenčių fondas, Estijoje – Estijos dainų ir šokių švenčių fondas.
