Muziejai
Muziejai yra daugiau nei vietos, kur saugomos ir eksponuojamos įvairios kolekcijos. Pastaraisiais dešimtmečiais kartu su sparčiai augančiu kultūriniu turizmu labai padaugėjo muziejų visame pasaulyje. 1975 m. jų buvo 22000, o šiandien priskaičiuojama net 55000.
Muziejams tenka labai svarbus vaidmuo kuriant kūrybišką vietos ir viso regiono ekonomiką. Muziejai yra aktyvūs socialinės srities dalyviai, sudarantys sąlygas diskusijoms ir įtraukiantys bendruomenes.
1960-ųjų metų UNESCO rekomendacijos nebepakankamos, nes muziejai tampa įvairių teroristinių ir kitokių ekstremistinių išpuolių objektais, todėl muziejų, kuriuose sukauptas vertingiausias pasaulio kultūros, istorijos ir civilizacijos paveldas, apsaugos stiprinimas tampa itin svarbus. Šiuo pagrindu, dalyvaujant ekspertams iš daugelio pasaulio šalių ir glaudžiai bendradarbiaujant su ICOM (Tarptautine muziejų taryba), parengtas ir apsvarstytas naujas muziejų ir kolekcijų apsaugos ir viešinimo rekomendacijų dokumentas „Rekomendacijos dėl muziejų apsaugos ir viešinimo, jų įvairovės ir vaidmens visuomenėje“ (angl. Recommendation Concerning the Protection and Promotion of Museums and Collections, their Diversity and their Role in Society). Be to, dokumente apibrėžiamos naujos muziejų funkcijos, t.y. jų socialinio vaidmens stiprinimas, sąveika su ekonomikos ir gyvenimo kokybės gerėjimo procesais. 2015 m. lapkričio 13-14 d. UNESCO 38-osios generalinės konferencijos Kultūros komisijos posėdyje šis rekomendacijų dokumentas buvo patvirtintas.
Besivystančių mažųjų salų valstybių programa
Vanuatu salos, Melanezijoje, Ramiajame vandenyne
Besivystančių mažųjų salų valstybių programa (Small Island Developing States Programme): 2005 m. Port Louis‘e, Mauricijuje, įvyko Jungtinių Tautų tarptautinis susitikimas, skirtas apžvelgti Barbadoso veiksmų programos tvariai plėtrai, skirtai besivystančioms mažų salų valstybėms, vykdymą. Susitikimo pabaigoje buvo priimta Mauricijaus strategija dėl tolimesnio besivystančių mažųjų salų valstybių tvarios plėtros veiksmų programos įgyvendinimo (ang. Mauritius Strategy for the Further Implementation of the Programme of Action for the Sustainable Development of SIDS). Taip pat UNESCO Pasaulio paveldo centras iniciavo ir pristatė Pasaulio paveldo programą, skirtą besivystančioms mažųjų salų valstybėms. Programos tikslai: a) pastangų, keičiantis informacija, koordinavimas; b) Mauricijaus strategijos įgyvendinimas, remiantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencija; c) veiksmų planų, skirtų Karibų ir Ramiojo vandenyno regionams, vykdymas. Programa patvirtinta 2005 m. Durbane, Pietų Afrikoje, 29 – osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu. (Decision 29 COM 5B).
Kita su Besivystančių mažųjų salų valstybių programa susijusi ir vykdoma veikla:
World Heritage Review n°66 Small Island Developing States
Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonės
1970 m. lapkričio mėn. UNESCO priėmė Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją (Convention on the Means of Prohibiting and Preventing the Illicit Import, Export and Transfer of Ownership of Cultural Property) (toliau – 1970 m. Konvencija).
Ši konvencija priimta praėjus šešiolikai metų po Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos ir jos 1954 m. Protokolo (1954 m. Hagos konvencija) ratifikavimo ir tarptautinės bendruomenės sprendimo išplėsti kultūros vertybių apsaugą.
1970 m. Konvencija skirta valstybių narių kultūros paveldo apsaugai nuo vagystės, plėšikavimo bei grobstymo, kontrabandos, taip pat nuo jų priverstinio išvežimo ar nuosavybės teisės perdavimo okupavus šalį. Konvencija taikoma ne vien istorinius, archeologinius ar meninius požymius turintiems kultūros paveldo objektams, bet ir tiems, kurie yra reikšmingi mokslui.
Valstybės narės įsipareigoja įteisinti būtinas saugos priemones: uždrausti muziejams įsigyti kultūros vertybes, kurios buvo neteisėtai išvežtos; uždrausti įvežti kultūros vertybes, pavogtas iš muziejų ar valstybės, savivaldybių, visuomeninių institucijų įsiteisėjus šiai 1970 m. Konvencijai; valstybės, kuriai pagal kilmę priklauso kultūros vertybė, prašymu surasti ir sugrąžinti iš jos pavogtą ir įvežtą kultūros vertybę.
1970 m. Konvenciją yra ratifikavusios 140 valstybių.
Lietuvos Respublika 1970 m. Konvenciją ratifikavo 1998 m. (įstatymas )
Lietuvos Respublikos 2011 m. ataskaita apie 1970 m. Konvencijos nuostatų įgyvendinimą (anglų k.)
2014 m. birželio 30-liepos 2 d. Paryžiuje (Prancūzija) įvyko 2-oji 1970 m. Konvencijos Pagalbinio komiteto sesija. Jos metu svarstyti įvairūs klausimai ir parengtas 1970 m. Konvencijos įgyvendinimo gairių projektas. Su projektu galite susipažinti paspaustę šią nuorodą, o visus sesijos metu priimtus sprendimus ir kitus dokumentus rasite šioje svetainėje.
2013 m. liepos 2-3 d. Paryžiuje (Prancūzija) įvyko 1-oji 1970 m. Konvencijos Pagalbinio komiteto sesija. Jos metu patvirtintos šios komiteto darbo tvarkos taisyklės (Rules of Procedures). Su taisyklėmis galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.
2013 m. liepos 1 d. Paryžiuje (Prancūzija) įvyko neeilinis 1970 m. Konvencijos valstybių narių susitikimas, kurio metu, siekiant efektyvesnio šios konvencijos nuostatų įgyvendinimo, buvo nuspręsta įsteigti 1970 m. Konvencijos Pagalbinį komitetą (Subsidiary Committee). Liepos 1 d. susitikimo metu įvyko rinkimai į minėtą Komitetą, kurį sudaro 18 narių, užtikrinant proporcingą visų pasaulio regionų atstovavimą.
1970 m. Konvenciją papildantis dokumentas yra UNIDROIT Pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų konvencija.
Tiesioginiai su 1970 m. Konvencija nesusijęs, tačiau tematiškai svarbus nepriklausomas UNESCO organanas yra Tarpvyriausybinis komitetas, skatinantis kultūros vertybių grąžinimą į jų kilmės šalis ar jų nuosavybės atkūrimą neteisėto pasisavinimo atveju.
2012 m. birželio 22 d. Paryžiuje, Prancūzija, įvyko 18-oji šio Komiteto sesija.
1970 m. Konvencijos 40-mečio minėjimo ataskaita (anglų k.)
UNIDROIT konvencija
UNIDROIT yra nepriklausoma tarpvyriausybinė organizacija, kurios būstinė yra Romoje, Italijoje. Jos tikslas analizuoti poreikį ir metodus, skirtus privačios ir ypač komercinės teisės tarp valstybių ir valstybių grupių modernizavimui, harmonizavimui ir koordinavimui.
UNIDROIT parengė Pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų konvenciją (Convention on Stolen or Illegally Exported Cultural Objects) (toliau – 1995 m. UNIDROIT konvencija). Tai – 1970 m. Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją papildantis instrumentas.
Bendra 1995 m. UNIDROIT konvencijos apžvalga (anglų k.)
Lietuvos Respublika 1995 m. UNIDROIT konvenciją ratifikavo 1997 m.
UNESCO nacionalinių kultūros paveldo teisės aktų duomenų bazė
Kultūra
UNESCO įsitikinusi, kad darnus vystymasis negalimas be kultūros. Į žmonių gerovę orientuota plėtra turi būti grįsta tarpusavio pagarbos, atviro kultūrų dialogo principais. Skirtingos kultūros raiškos formos – nuo istorijos paminklų, muziejų iki tradicijų bei šiuolaikinio meno – turtina žmonių gyvenimą pačiais įvairiausiais būdais. Paveldas yra neišsenkantis įkvėpimo šaltinis, tapatybės ir bendruomenių sanglaudos pagrindas, tačiau dėl socialinių pokyčių ir ekonominių faktorių jam kyla grėsmė nykti. Kūrybingumas bei kultūros raiškos įvairovė itin svarbūs atviroms, įtraukioms ir pliuralistinėms visuomenėms, tačiau globalizacijos akivaizdoje kyla įvairios grėsmės, kultūros produktų standartizacija. Kita vertus, naujųjų technologijų vystymasis reiškia, kad pasaulio žmonės geriau informuojami, tampa vis interaktyvesni ir atviresni vienas kitam. Šia prasme kultūra tapo ne tik priemone pasiekti taiką ir susitaikymą, bet ir reikšmingu vystymosi veiksniu.
Kultūros srityje UNESCO veikia 3 kryptimis: stiprina tarptautinę teisinę bazę, skatina valstybes nares tobulinti savo nacionalines teisines sistemas bei prisideda prie kūrybinių industrijų ir kultūrinio pliuralizmo plėtros pasaulyje.
Kultūros konvencijos yra tam tikra pasaulinė tarptautinio bendradarbiavimo platforma, siūlanti valstybėms narėms holistinius kultūros valdymo principus, grįstus žmogaus teisėmis, tarpdisciplininiu ir tarpinstituciniu bendradarbiavimu, integralumu ir bendromis vertybėmis. Šios tarptautinės sutartys skirtos saugoti pasaulio kultūros ir gamtos paveldą, įskaitant kultūros kraštovaizdžius, archeologines vietoves, nematerialų kultūros paveldą, povandeninį paveldą, muziejų kolekcijas, žodines tradicijas ir kitas paveldo formas, taip pat remti kūrybingumą, inovacijas ir dinamišką bei įtraukų dalyvavimą kultūros sektoriuje.
- Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencija (1954, 1999)
- Autorių teisių konvencija (1952, 1971)
- Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija (1970)
- Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija (1972),
- Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija (2001)
- Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija (2003)
- Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (2005)
Lietuva vykdo įvairias programas, veiklas, skirtas materialaus bei nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimui, kultūros įvairovės ir kūrybingumo skatinimui. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija prisideda prie UNESCO kultūros konvencijų įgyvendinimo stebėsenos procesų, telkdama suinteresuotas institucijas, asmenis, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas, skleisdama informaciją apie UNESCO tikslus ir misiją.