Muziejai

Muziejai yra daugiau nei vietos, kur saugomos ir eksponuojamos įvairios kolekcijos. Pastaraisiais dešimtmečiais kartu su sparčiai augančiu kultūriniu turizmu labai padaugėjo muziejų visame pasaulyje. 1975 m. jų buvo 22000, o šiandien priskaičiuojama net 55000.

Muziejams tenka labai svarbus vaidmuo kuriant kūrybišką vietos ir viso regiono ekonomiką. Muziejai yra aktyvūs socialinės srities dalyviai, sudarantys sąlygas diskusijoms ir įtraukiantys bendruomenes.

1960-ųjų metų UNESCO rekomendacijos nebepakankamos, nes muziejai tampa įvairių teroristinių ir kitokių ekstremistinių išpuolių objektais, todėl muziejų, kuriuose sukauptas vertingiausias pasaulio kultūros, istorijos ir civilizacijos paveldas, apsaugos stiprinimas tampa itin svarbus. Šiuo pagrindu, dalyvaujant ekspertams iš daugelio pasaulio šalių ir glaudžiai bendradarbiaujant su ICOM (Tarptautine muziejų taryba), parengtas ir apsvarstytas naujas muziejų ir kolekcijų apsaugos ir viešinimo rekomendacijų dokumentas „Rekomendacijos dėl muziejų apsaugos ir viešinimo, jų įvairovės ir vaidmens visuomenėje“ (angl. Recommendation Concerning the Protection and Promotion of Museums and Collections, their Diversity and their Role in Society). Be to, dokumente apibrėžiamos naujos muziejų funkcijos, t.y. jų socialinio vaidmens stiprinimas, sąveika su ekonomikos ir gyvenimo kokybės gerėjimo procesais. 2015 m. lapkričio 13-14 d. UNESCO 38-osios generalinės konferencijos Kultūros komisijos posėdyje šis rekomendacijų dokumentas buvo patvirtintas.

Besivystančių mažųjų salų valstybių programa

image014
Vanuatu salos, Melanezijoje, Ramiajame vandenyne

Besivystančių mažųjų salų valstybių programa (Small Island Developing States Programme): 2005 m. Port Louis‘e, Mauricijuje, įvyko Jungtinių Tautų tarptautinis susitikimas, skirtas apžvelgti Barbadoso veiksmų programos tvariai plėtrai, skirtai besivystančioms mažų salų valstybėms, vykdymą.  Susitikimo pabaigoje buvo priimta Mauricijaus strategija dėl tolimesnio besivystančių mažųjų salų valstybių tvarios plėtros veiksmų programos įgyvendinimo (ang. Mauritius Strategy for the Further Implementation of the Programme of Action for the Sustainable Development of SIDS). Taip pat UNESCO Pasaulio paveldo centras iniciavo ir pristatė Pasaulio paveldo programą, skirtą besivystančioms mažųjų salų valstybėms.  Programos tikslai: a) pastangų, keičiantis informacija, koordinavimas;  b) Mauricijaus strategijos įgyvendinimas, remiantis UNESCO Pasaulio paveldo konvencija; c) veiksmų planų, skirtų Karibų ir Ramiojo vandenyno regionams, vykdymas. Programa patvirtinta 2005 m. Durbane, Pietų Afrikoje,  29 – osios Pasaulio paveldo komiteto sesijos metu. (Decision 29 COM 5B).

Besivystančių mažųjų salų valstybių programa (SIDS) koordinuoja ir plėtoja Pasaulio paveldo veiklą, skirtą  Karibų jūros ir Atlanto, Indijos ir Ramiojo vandenyno saloms. SIDS programa įgyvendinama artimai bendradarbiaujant su Jūros paveldo programa bei UNESCO mokslinio sektoriaus darbų grupe, skirta būtent mažųjų salų valstybių vystymuisi. Sparčiai keičiantis pasauliui, besivystančios mažųjų salų valstybės susiduria su daugeliu sunkumų. Kai kurie iš jų yra vidiniai, jau tapę įprastais, o kai kurie – nauji ir ateinantys su išorinėmis jėgomis, keičiantys nusistovėjusį gyvenimo būdą ir raidą. Visgi mažųjų salų bendruomenės jau turi patirties, padedančios išlikti ir klestėti sunkiais etapais. Jų ilga istorija pinasi su naujais požiūriais, visuomenės mobilizacija ir inovatyvių technologijų pritaikymu. UNESCO kartu su nauja vizija ir įsipareigojimais prisideda prie šių šalių ir bendruomenių paramos veikdama kultūrą, gamtos ir socialinius mokslus, komunikaciją bei edukaciją. Kartu su vyriausybėmis, pilietine visuomene, regioninėmis institucijomis ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis UNESCO siekia įgyvedinti veiksmus, kurie užtikrintų efektyvų SIDS programos vykdymą, bei aktyviai prisideda ruošiant dvidešimtmečiui skirtą apžvalgą (BPoA+20), kuri paskelbta Samoa 2014 m.

Kita su Besivystančių mažųjų salų valstybių programa susijusi ir vykdoma veikla:

Programa, skirta Besivystančių mažųjų salų valstybių programos našumo didinimui:
Tikslas yra išvystyti regionines našumo didinimo programas, skirtas Ramiojo vandenyno bei Afrikos regionų besivystančių mažųjų salų valstybių programoms, bei stiprinti jau egzistuojančią našumo programą, skirtą Karibų regiono besivystančioms salų valstybėms. Kiekvienam iš trijų SIDS regionų (Ramiojo vandenyno, Afrikos ir Karibų) turi būti pasitelkiama skirtinga strategija, atsižvelgiant į skirtingais lygiais įgyvendinamą Pasaulio paveldo konvenciją, institucinių tinklų išsivystymą, skirtingus regionių poreikius ir veiksmų planus.
• Strategija, numatyta Afrikos regiono SIDS turėtų apimti skirtingų poreikių salų valstybėse identifikavimą, taip, kaip periodinėse ataskaitose, skirtose Afrikai jau pripažintus poreikius ir iššūkius;
• Ramiojo vandenyno regiono SIDS strategija remiasi Ramiojo vandenyno pasaulio paveldo veiksmų planu, skirtu 2010–2015 metams;
• Trečioji strategija, skirta Karibų regiono SIDS, bus įgyvendinama panaudojant jau egzistuojančią Karibų regiono našumo didinimo programą (CCBP) kaip nusistovėjusį profesionalų keitimosi informacija ir mokymų tinklą.

 
Programa, skirta Karibų regiono programos našumo didinimui (CCBP):
Tai – ilgalaikė mokymų programa, akcentuojanti kultūrinio paveldo valdymą ir siekianti sukurti Karibų regiono ekspertų tinklą. Tokiu tikslu specialistai galėtų dalintis sukauptomis žiniomis, Pasaulio paveldo koncencijų nutarimų vykdymo planais bei kita veikla, susijusia su paveldo valdymu. CCBP buvo įkurta kaip atsakas į problemas, išrykėjusias Lotynų Amerikos ir Karibų periodinėje ataskaitoje, kai buvo pastebėta, jog daugelis Karibų regiono šalių vis dar stokoja našumo tinkamam esamų pasaulinio paveldo objektų saugojimui ir valdymui bei naujų objektų identifikavimui. CCBP buvo patvirtinta 2004 m. kaip dalis Karibų regiono veiksmų plano.
Pagrindiniai programos tikslai:
• Stiprinti institucijų pajėgumą kultūros paveldo saugojimo ir valdymo srityse;
• Platinti ir visapusiškaii įgyvendinti esminius Pasaulio paveldo konvencijos principus bei praktiškai vykdyti paveldo restauravimo, saugojimo ir valdymo darbus;
• Siūlyti sukauptas akademines ir technines žinias bei padėti ieškant perspektyvių sprendimų, įgyvendinant naujus projektus ir kultūrinio paveldo studijas.

 
Programa „Pasaulio paveldas – Ramiojo vandenyno regionas 2009"
Nepaisant neįprastos kultūrinės ir biologinės įvairovės ir turtingumo, Ramiojo vandenyno regionas yra mažiausiai reprezentuojamas sub-regionas Pasaulio paveldo sąraše. Kompensuojant šį disbalansą, 1997 m. Fidžyje ir 1999 m. Vanuatu vyko Pasaulio globalaus paveldo strateginiai susitikimai, kurių pasekoje daugelis Ramiojo vandenyno salų valstybių prisijungė prie Pasaulio paveldo konvencijos.

 

Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonės

1970 m. lapkričio mėn. UNESCO priėmė Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją (Convention on the Means of Prohibiting and Preventing the Illicit Import, Export and Transfer of Ownership of Cultural Property) (toliau – 1970 m. Konvencija).

Ši konvencija priimta praėjus šešiolikai metų po Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos ir jos 1954 m. Protokolo (1954 m. Hagos konvencija) ratifikavimo ir tarptautinės bendruomenės sprendimo išplėsti kultūros vertybių apsaugą.

1970 m. Konvencija skirta valstybių narių kultūros paveldo apsaugai nuo vagystės, plėšikavimo bei grobstymo, kontrabandos, taip pat nuo jų priverstinio išvežimo ar nuosavybės teisės perdavimo okupavus šalį. Konvencija taikoma ne vien istorinius, archeologinius ar meninius požymius turintiems kultūros paveldo objektams, bet ir tiems, kurie yra reikšmingi mokslui.

Valstybės narės įsipareigoja įteisinti būtinas saugos priemones: uždrausti muziejams įsigyti kultūros vertybes, kurios buvo neteisėtai išvežtos; uždrausti įvežti kultūros vertybes, pavogtas iš muziejų ar valstybės, savivaldybių, visuomeninių institucijų įsiteisėjus šiai 1970 m. Konvencijai; valstybės, kuriai pagal kilmę priklauso kultūros vertybė, prašymu surasti ir sugrąžinti iš jos pavogtą ir įvežtą kultūros vertybę.

1970 m. Konvenciją yra ratifikavusios 140 valstybių.

Lietuvos Respublika 1970 m. Konvenciją ratifikavo 1998 m. (įstatymas pdf_button
Lietuvos Respublikos 2011 m. ataskaita apie 1970 m. Konvencijos nuostatų įgyvendinimą pdf_button (anglų k.)

2014 m. birželio 30-liepos 2 d. Paryžiuje (Prancūzija) įvyko 2-oji 1970 m. Konvencijos Pagalbinio komiteto sesija. Jos metu svarstyti įvairūs klausimai ir parengtas 1970 m. Konvencijos įgyvendinimo gairių projektas. Su projektu galite susipažinti paspaustę šią nuorodą, o visus sesijos metu priimtus sprendimus ir kitus dokumentus rasite šioje svetainėje

2013 m. liepos 2-3 d. Paryžiuje (Prancūzija) įvyko 1-oji 1970 m. Konvencijos Pagalbinio komiteto sesija. Jos metu patvirtintos šios komiteto darbo tvarkos taisyklės (Rules of Procedures). Su taisyklėmis galite susipažinti paspaudę šią nuorodą.

2013 m. liepos 1 d. Paryžiuje (Prancūzija) įvyko neeilinis 1970 m. Konvencijos valstybių narių susitikimas, kurio metu, siekiant efektyvesnio šios konvencijos nuostatų įgyvendinimo, buvo nuspręsta įsteigti 1970 m. Konvencijos Pagalbinį komitetą (Subsidiary Committee). Liepos 1 d. susitikimo metu įvyko rinkimai į minėtą Komitetą, kurį sudaro 18 narių, užtikrinant proporcingą visų pasaulio regionų atstovavimą. 

1970 m. Konvenciją papildantis dokumentas yra UNIDROIT Pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų konvencija.

Tiesioginiai su 1970 m. Konvencija nesusijęs, tačiau tematiškai svarbus nepriklausomas UNESCO organanas yra Tarpvyriausybinis komitetas, skatinantis kultūros vertybių grąžinimą į jų kilmės šalis ar jų nuosavybės atkūrimą neteisėto pasisavinimo atveju

2012 m. birželio 22 d. Paryžiuje, Prancūzija, įvyko 18-oji šio Komiteto sesija. 

convention_traffic

1970 m. Konvencijos 40-mečio minėjimo ataskaita pdf_button (anglų k.)

 

UNIDROIT konvencija

UNIDROIT yra nepriklausoma tarpvyriausybinė organizacija, kurios būstinė yra Romoje, Italijoje. Jos tikslas analizuoti poreikį ir metodus, skirtus privačios ir ypač komercinės teisės tarp valstybių ir valstybių grupių modernizavimui, harmonizavimui ir koordinavimui.

UNIDROIT parengė Pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų konvenciją (Convention on Stolen or Illegally Exported Cultural Objects) (toliau – 1995 m. UNIDROIT konvencija). Tai – 1970 m. Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją papildantis instrumentas.

Bendra 1995 m. UNIDROIT konvencijos apžvalga pdf_button (anglų k.)

Lietuvos Respublika 1995 m. UNIDROIT konvenciją ratifikavo 1997 m. 

unidroit

UNESCO nacionalinių kultūros paveldo teisės aktų duomenų bazė

 

Kultūra

UNESCO įsitikinusi, kad darnus vystymasis negalimas be kultūros. Į žmonių gerovę orientuota plėtra turi būti grįsta tarpusavio pagarbos, atviro kultūrų dialogo principais.   Skirtingos kultūros raiškos formos –  nuo istorijos paminklų, muziejų iki tradicijų bei šiuolaikinio meno – turtina žmonių gyvenimą pačiais įvairiausiais būdais. Paveldas yra neišsenkantis įkvėpimo šaltinis, tapatybės ir bendruomenių sanglaudos pagrindas, tačiau dėl socialinių pokyčių ir ekonominių faktorių jam kyla grėsmė nykti. Kūrybingumas bei kultūros raiškos įvairovė itin svarbūs atviroms, įtraukioms ir pliuralistinėms visuomenėms, tačiau globalizacijos akivaizdoje kyla įvairios grėsmės, kultūros produktų standartizacija.   Kita vertus, naujųjų technologijų vystymasis reiškia, kad pasaulio žmonės geriau informuojami, tampa vis interaktyvesni ir atviresni vienas kitam. Šia prasme kultūra tapo ne tik priemone pasiekti taiką ir susitaikymą, bet ir reikšmingu vystymosi veiksniu.

Kultūros srityje UNESCO veikia 3 kryptimis: stiprina tarptautinę teisinę bazę, skatina valstybes nares tobulinti savo nacionalines teisines sistemas bei prisideda prie kūrybinių industrijų ir kultūrinio pliuralizmo plėtros pasaulyje.

Kultūros konvencijos yra tam tikra pasaulinė tarptautinio bendradarbiavimo platforma, siūlanti valstybėms narėms holistinius kultūros valdymo principus, grįstus žmogaus teisėmis, tarpdisciplininiu ir tarpinstituciniu bendradarbiavimu, integralumu ir bendromis vertybėmis. Šios tarptautinės sutartys skirtos saugoti pasaulio kultūros ir gamtos paveldą, įskaitant kultūros kraštovaizdžius, archeologines vietoves, nematerialų kultūros paveldą, povandeninį paveldą, muziejų kolekcijas, žodines tradicijas ir kitas paveldo formas, taip pat remti kūrybingumą, inovacijas ir dinamišką bei įtraukų dalyvavimą kultūros sektoriuje.

Lietuva vykdo įvairias programas, veiklas, skirtas materialaus bei nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimui, kultūros įvairovės ir kūrybingumo skatinimui. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija prisideda prie UNESCO kultūros konvencijų įgyvendinimo stebėsenos procesų, telkdama suinteresuotas institucijas, asmenis, bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas, skleisdama informaciją apie UNESCO tikslus ir misiją. 

Mūsų projektai