Modernaus paveldo programa

Nuo 2001 m. UNESCO Pasaulio paveldo centras, ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir vietų apsaugos taryba) ir DOCOMOMO (Tarptautinė moderniosios architektūros dokumentavimo ir apsaugos darbo grupė) kartu pradėjo jungtinę XIX-XX a. Modernaus paveldo identifikavimo, dokumentavimo ir propagavimo programą (toliau – Modernaus paveldo programa (angl. Modern Heritage Programme). Jos tikslas yra skatinti didesnį susidomėjimą apie modernųjį architektūros paveldą, miesto planavimą ir kraštovaizdžio dizainą. Programos įgyvendinimui finansinę paramą skiria Nyderlandų vyriausybė.

Viena pagrindinių priežasčių, paskatinusių šios programos atsiradimą, buvo siekis apsaugoti modernųjį architektūros paveldą nuo grėsmių, kylančių dėl menkai vykdomų tyrimų, nepakankamo visuomenės suvokimo apie šio paveldo reikšmę ir išsaugojimo būtinumą, taip pat dėl menkos teisinės apsaugos nacionaliniu lygmeniu.

Modernaus paveldo programa siekia sukurti konceptualų požiūrį į modernų paveldą, kuris būtų paremtas jo vertės suvokimu, apsauga ir identifikavimu. Tai stengiamasi plėtoti per įvairius regioninius susitikimus, skirtus moderniajam paveldui, kurie inicijuojami UNESCO Pasaulio paveldo centro. Jų metu teikiamos rekomendacijos bei skelbiami rezultatai. Nuo 2001 metų įvyko 5 regioniniai susitikimai skirti moderniajam paveldui:

  • 2002 m. regioninis susitikimas, skirtas Lotynų Amerikai.
  • 2003 m. regioninis susitikimas, skirtas Azijos ir Ramiojo vandenyno saloms.
  • 2004 m. regioninis susitikimas, skirtas Afrikos valstybėms esančios į pietus nuo Sacharos dykumos.
  • 2004 m. regioninis susitikimas, skirtas Šiaurės Amerikai.
  • 2005 m. regioninis susitikimas, skirtas Viduržemio jūros valstybėms.

Modernaus paveldo programą sudaro du etapai:

  1. tyrimai ir dokumentavimas, duomenų bazės kūrimas, svarbiausių klausimų, susijusių su apsauga ir konservavimu, akcentavimas bei visuomenės sąmoningumo didinimas;
  2. preliminaraus valstybių siūlomų pasaulio paveldo objektų sąrašo sudarymas ir nominacinių bylų rengimas.

Lietuva

Modernizmo ir postmodernizmo architektūra Lietuvoje, susilaukia vis daugiau dėmesio. Šis paveldas pradėtas vertinti ne tik architektų, bet ir meno tyrinėtojų, istorikų, paveldosaugininkų. Vis daugiau diskutuojama šios architektūros išsaugojimo klausimu, daugėja tyrimų. Nuo 2009 m. pradėta kurti Lietuvos modernizmo architektūros duomenų bazė ,,modernizmas.lt“.

2017 m. Kauno modernizmo architektūros paraiška „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“ (angl. Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement) atsidūrė preliminariajame UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos šalių narių paveldo sąraše. Tai svarbus žingsnis siekiant tarptautinio pripažinimo ir įvertinimo. Toliau yra rengiama detali Kauno modernizmo architektūros paraiška, siekiant vertybės įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

 

Naudingos nuorodos