Pasaulio paveldo sąrašas
Pasaulio paveldo sąrašas (angl. World Heritage List) apima kultūros ir gamtos paveldo vertybes, turinčias išskirtinę visuotinę vertę, svarbias visai žmonijai. Į šį sąrašą įrašomos vietovės, kurios yra ypatingos istoriniu, kultūriniu, moksliniu ar gamtiniu požiūriu ir kurių išsaugojimas laikomas bendru tarptautinės bendruomenės rūpesčiu.
Pasaulio paveldo sąrašą sudaro kultūros, gamtos ir mišraus pobūdžio vietovės. Kultūros paveldu laikomi paminklai, pastatų grupės ir vietovės. Tai gali būti architektūros statiniai, archeologinės vietovės, istoriniai miestai, kultūriniai kraštovaizdžiai ar žmogaus ir gamtos sąveikos suformuotos teritorijos.
Gamtos paveldą sudaro gamtos, geologiniai ir fiziografiniai dariniai bei teritorijos, svarbios biologinei įvairovei. Tai gali būti išskirtiniai kraštovaizdžiai, unikalūs geologiniai procesai ar nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių buveinės. Į sąrašą gali būti įtraukiami pavieniai objektai, istoriniai miestai, kultūriniai kraštovaizdžiai ar net kelių valstybių teritorijoje esantys objektai.
Svarbiausia sąlyga objektui patekti į Pasaulio paveldo sąrašą – jo išskirtinė visuotinė vertė. Tai reiškia, kad vietovės reikšmė peržengia vienos valstybės ribas ir yra svarbi visai žmonijai. Tokios vertybės laikomos bendru pasaulio paveldu, todėl jų apsauga yra visų šalių atsakomybė.
Kultūros paveldo vertybės įrašomos remiantis kriterijais, kurie, pavyzdžiui, reprezentuoja žmogaus kūrybos šedevrą, liudija svarbius civilizacijų ar kultūrų raidos etapus, yra išskirtiniai architektūros ar kraštovaizdžio pavyzdžiai arba atspindi unikalią žmogaus ir aplinkos sąveiką. Gamtos paveldo vietovės gali būti įrašomos, jei atspindi svarbius Žemės istorijos ar geologinius procesus, rodo ekologinių ir biologinių procesų raidą arba yra ypač svarbios biologinės įvairovės ir nykstančių rūšių apsaugai, pasižymi išskirtiniu, savitu gamtos grožiu. Be šių kriterijų, paveldo vertybė turi atitikti autentiškumo ir vientisumo reikalavimus bei turėti veiksmingą apsaugos ir valdymo sistemą, užtikrinančią jos ilgalaikį išsaugojimą ateities kartoms.
Valstybės, ratifikavusios/prisijungusios Pasaulio paveldo konvenciją, gali siūlyti savo teritorijoje esančias vertybes įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą. Objektas pirmiausia turi būti įrašytas į Preliminarųjį sąrašą, ir tik tada valstybė gali pradėti rengti nominacinę paraišką. Lietuvoje į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytos penkios paveldo vietovės: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietovė ir Struvės geodezinis lankas ir Modernistinis Kaunas. Vyriausybės nutarimu, Kultūros ir Aplinkos ministerijos paskirtos būti atsakingomis už Pasaulio paveldo vertybių Lietuvoje apsaugą, tarptautinį bendradarbiavimą, įgyvendinti Pasaulio paveldo komiteto priimtus sprendimus, koordinuoti šių vertybių išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimą, valdymą bei informacijos pateikimą ir sklaidą.
Kai kurioms paveldo vietovėms gali grėsti pavojus dėl ginkluotų konfliktų, stichinių nelaimių, neatsakingos žmogaus veiklos ar intensyvios urbanistinės plėtros. Tokiais atvejais jos gali būti įrašomos į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą, siekiant atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį ir imtis skubių apsaugos priemonių. Jei vietovės išskirtinė visuotinė vertė negrįžtamai prarandama, ji gali būti išbraukta iš Pasaulio paveldo sąrašo.
Siekiant, kad Pasaulio paveldo sąrašas atspindėtų pasaulio kultūros ir gamtos įvairovę, Pasaulio paveldo komitetas įgyvendina Globalią strategiją. Jos tikslas – užtikrinti subalansuotą skirtingų regionų, kultūrų ir gamtinių teritorijų atstovavimą sąraše.