Povandeninis kultūros paveldas

 

Povandeninis kultūros paveldas, dėl specifinių ypatumų, siejamų su pažeidžiamumu, prieinamumu ir povandenine aplinka, yra mažai pažįstamas, sunkiau suvokiama jo vertė. Visgi, šios srities kultūros paveldas turi išskirtinę istorinę bei kultūrinę reikšmę, kuris akivaizdžiai liudija žmonijos istoriją, jos kultūrinės veiklos raidą ir papildo ją vertingais archeologiniais artefaktais. Šiuo metu į Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą yra įrašyta 17 povandeninio kultūros paveldo objektų, iš kurių 12 objektų yra Baltijos jūroje ir 5 – ežeruose. Tai nuskendusių ir sudužusių laivų liekanos Baltijos jūroje, Luokesų senovinės polinės gyvenvietės, Trakų senamiesčio bei Platelių senovinio tilto liekanos. Šios vertybės yra saugomos vadovaujantis ne tik Lietuvos nacionaliniais teisės aktais bet ir tarptautiniais UNESCO teisiniais dokumentais.

Suprasdamos povandeninio kultūros paveldo reikšmę, reaguodamos į vis didėjančias grėsmes, kylančias dėl pramoninės gavybos darbų, infrastruktūrinės plėtros ar komercinio naudojimo, 2001 m. UNESCO valstybės narės parengė ir UNESCO Generalinė asamblėja patvirtino Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Šios konvencijos tikslas – saugoti povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje (in situ) ir neleisti jo eksploatuoti komerciniais tikslais. Konvencijos nuostatos apibrėžia Šalių narių bendradarbiavimo principus, nustato praktines povandeninio paveldo tyrimų ir išsaugojimo taisykles. Konvencija siekiama padėti valstybėms geriau prižiūrėti šį paveldą dėl jo specifinių ypatumų. Tad, šis dokumentas įtvirtina tarptautinius apsaugos standartus, palengvina bendradarbiavimą tarp valstybių, teikia metodines rekomendacijas ir dalykinę pagalbą. Konvencijoje daug dėmesio skiriama edukacijai ir sklaidai. Šis dokumentas ragina vadovautis moksliniais tyrimais ir kurti viešas informacijos prieigas, skatinti mokymus apie povandeninę archeologiją, siekiant pažinimo ir visuomenės dalyvavimo. 2015 m. Konvencijos šalių narių sesijos metu buvo patvirtintos Konvencijos įgyvendinimo gairės.  Gairės paaiškina Konvencijos įgyvendinimo procedūrinius veiksmus ir įvardina praktines jos vykdymo priemones.

Globalūs povandeninio paveldo išsaugojimo ir Konvencijos įgyvendinimo klausimai sprendžiami Šalių narių susirinkimuose (sesijose), kurie vyksta kas dvejus metus UNESCO būstinėje, Paryžiuje. Juose dalyvauja Šalių narių atstovai, ekspertai bei kiti dalyviai stebėtojo teisėmis.  Povandeninio kultūros paveldo apsaugos, moksliniais ir techniniais aspektais Šalims narėms pataria Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinis ir techninis patariamasis komitetas (toliau - Komitetas). Į šį Komitetą išrinktas Lietuvos atstovas prof. Vladas Žulkus. Profesorius V. Žulkus pirmasis Lietuvoje pradėjo povandeninės archeologijos tyrimus, yra Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, Lietuvos archeologijos draugijos narys, Baltijos šalių regiono kultūros paveldo tinklo Lietuvos povandeninio kultūros paveldo darbo grupės vadovas.

Lietuvos Respublika Konvenciją ratifikavo 2006 m. birželio 12 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2009 m. sausio 2 d. Povandeninio kultūros paveldo konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje pavesta koordinuoti Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

Mūsų valstybė yra viena iš 60 (2019-03-12 duomenimis) Šalių narių ir vienintelė iš Baltijos regiono, ratifikavusį šį UNESCO dokumentą. Lietuva turi mažiausią Baltijos jūros akvatoriją – tik apie 1,5 proc. viso Baltijos jūros ploto, bet visgi, siekia lyderystės Baltijos regione. Šiuo tikslu, 2018 m. lapkričio 30 d. Vilniuje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos iniciatyva buvo pasirašyta tarpinstitucinė bendradarbiavimo sutartis dėl Povandeninio kultūros paveldo apsaugos, kuri liudija valstybės tarptautinių įsipareigojimų vykdymą ir Konvencijos nuostatų integravimą į nacionalinę kultūros politiką. Sutartį pasirašančios šalys: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos transporto saugos administracija. Sutarties tikslas – efektyviai bendradarbiauti saugant povandeninį kultūros paveldą jo buvimo vietoje Lietuvos teritorijos vandenyse Baltijos jūroje.

Siekdama prisidėti bendrų iniciatyvų siejamų su povandeninio paveldo sklaidos ir aktualizavimo tikslais, 2018 m.  Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, bendradarbiaudama kartu su Klaipėdos universiteto,  Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu bei prof. habil. dr. Vladu Žulkumi, išleido leidinį „Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija. Įgyvendinimo gairės“, kuris yra itin aktualus ir savalaikis informacijos šaltinis, papildantis profesinę paveldosaugos literatūrą, užtikrinantis platesnę  Povandeninio paveldo konvencijos nuostatų sklaidą, aktualizuojantis tarptautinius įsipareigojimus. Leidinį dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas.