Bioetika

Gyvybės etikos srityje UNESCO diegia normas, kuria teisinius instrumentus, teikia rekomendacijas vyriausybėms ir koordinuoja tarpvyriausybines organizacijas. UNESCO inicijavo kelių normatyvinių bioetikos srities dokumentų kūrimą. 1997 m. priimta Visuotinė žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaracija, 2003 m. priimta Visuotinė žmogaus genetinių duomenų deklaracija, 2005 m. - Visuotinė bioetikos ir žmogaus teisių deklaracija.

Bioetikos klausimais UNESCO rūpinasi du tarptautiniai komitetai.

Tarpvyriausybinis bioetikos komitetas (IGBC - Intergovernmental Bioethics Committee)

1998 m. įsteigtą Tarpvyriausybinį bioetikos komitetą sudaro 36 valstybių narių atstovai, mažiausiai kartą į dvejus metus susirenkantys į komiteto sesijas svarstyti Tarptautinio bioetikos komiteto parengtų rekomendacijų. Komiteto nuomonė perduodama Tarptautiniam bioetikos komitetui (IBC - International Bioethics Committee) kartu su pasiūlymais tolesniam komiteto darbui pristatoma UNESCO generaliniam direktoriui, UNESCO organams bei valstybėms narėms.

Tarptautinis bioetikos komitetas (International Bioethics Committee; IBC)

1993 m. įsteigtą Tarptautinį bioetikos komitetą sudaro 36 nepriklausomi ekspertai iš valstybių – UNESCO narių, UNESCO Generalinio direktoriaus skiriami 5-erių metų kadencijai. Tarptautinis bioetikos komitetas skatina diskusijas etinėmis ir teisinėmis tyrimų gyvybės moksluose ir jų taikymo keliamomis problemomis, taip pat dalinimąsi idėjomis ir informacija, skatina visuomenės švietimą bioetikos klausimais, sprendimų priėmėjų, viešųjų institucijų nuolatinį informavimą, bendradarbiavimą su tarptautinėmis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, nacionaliniais ir regioniniais bioetikos komitetais ir panašiomis institucijomis. Komitetas taip pat skatina UNESCO tarptautiniuose instrumentuose įtvirtintų principų diegimą valstybėse – UNESCO narėse, organizuoja konsultacijas tam tikrais aktualiais klausimais, rengia rekomendacijas UNESCO Generalinei konferencijai, teikia patarimus dėl UNESCO tarptautinių instrumentų įgyvendinimo ir tolesnės veiklos šioje srityje, taip pat stebi, identifikuoja ir skelbia susirūpinimą veikla prieštaraujančia žmogaus orumo principams.

Lietuvoje dirba Lietuvos bioetikos komitetas. Lietuvos bioetikos komiteto pirmininkė Asta Čekanauskaitė 2022-2025 metų kadencijai yra išrinkta Tarptautinio bioetikos komiteto nare.