Bioetika

Gyvybės etikos srityje UNESCO diegia normas, kuria teisinius instrumentus, teikia rekomendacijas vyriausybėms ir koordinuoja tarpvyriausybines organizacijas. UNESCO inicijavo kelių normatyvinių bioetikos srities dokumentų kūrimą. 1997 m. priimta Visuotinė žmogaus genomo ir žmogaus teisių deklaracija, 2003 m. priimta Visuotinė žmogaus genetinių duomenų deklaracija, 2005 m. - Visuotinė bioetikos ir žmogaus teisių deklaracija.

Bioetikos klausimais UNESCO rūpinasi du tarptautiniai komitetai.

Tarpvyriausybinis bioetikos komitetas (IGBC - Intergovernmental Bioethics Committee)

1998 m. įsteigtą Tarpvyriausybinį bioetikos komitetą sudaro 36 valstybių narių atstovai, mažiausiai kartą į dvejus metus susirenkantys į komiteto sesijas svarstyti Tarptautinio bioetikos komiteto parengtų rekomendacijų. Komiteto nuomonė perduodama Tarptautiniam bioetikos komitetui (IBC - International Bioethics Committee) kartu su pasiūlymais tolesniam komiteto darbui pristatoma UNESCO generaliniam direktoriui, UNESCO organams bei valstybėms narėms.

Tarptautinis bioetikos komitetas (International Bioethics Committee; IBC)

1993 m. įsteigtą Tarptautinį bioetikos komitetą sudaro 36 nepriklausomi ekspertai iš valstybių – UNESCO narių, UNESCO Generalinio direktoriaus skiriami 5-erių metų kadencijai. Tarptautinis bioetikos komitetas skatina diskusijas etinėmis ir teisinėmis tyrimų gyvybės moksluose ir jų taikymo keliamomis problemomis, taip pat dalinimąsi idėjomis ir informacija, skatina visuomenės švietimą bioetikos klausimais, sprendimų priėmėjų, viešųjų institucijų nuolatinį informavimą, bendradarbiavimą su tarptautinėmis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, nacionaliniais ir regioniniais bioetikos komitetais ir panašiomis institucijomis. Komitetas taip pat skatina UNESCO tarptautiniuose instrumentuose įtvirtintų principų diegimą valstybėse – UNESCO narėse, organizuoja konsultacijas tam tikrais aktualiais klausimais, rengia rekomendacijas UNESCO Generalinei konferencijai, teikia patarimus dėl UNESCO tarptautinių instrumentų įgyvendinimo ir tolesnės veiklos šioje srityje, taip pat stebi, identifikuoja ir skelbia susirūpinimą veikla prieštaraujančia žmogaus orumo principams.

Lietuvoje dirba Lietuvos bioetikos komitetas. Lietuvos bioetikos komiteto pirmininkas prof. Eugenijus Gefenas 2002 - 2009 m. (dvi kadencijas) buvo išrinktas UNESCO Tarptautinio bioetikos komiteto nariu, aktyviai dalyvavo rengiant 2003 m. Visuotinę bioetikos ir žmogaus teisių deklaraciją ir 2005 m. Visuotinę bioetikos ir žmogaus teisių deklaraciją. 2002 m. lapkričio 11-12 d. Vilniuje vyko UNESCO inicijuota Tarptautinė Rytų ir Centrinė Europos bioetikos konferencija, kurios metu buvo aiškiai išreikštas poreikis stiprinti bioetikos švietimą ir informacijos sklaidą. Ši mintis paskatino ieškoti galimybių Rytų ir Centrinėje Europoje įkurti instituciją, atsakingą už bioetikos informacijos rinkimą ir sklaidą regione. Prof. E. Gefeno pastangomis centras įkurtas bendradarbiaujant UNESCO, Vokietijos gyvybės mokslų etikos informacijos centrui, Lietuvos bioetikos komitetui, Lietuvos švietimo ir mokslo reikalų ministerijai ir VU Medicinos fakulteto Medicinos istorijos ir etikos skyriui. Iškilmingas Regioninio bioetikos informacijos centro atidarymas vyko 2004 rugsėjo 13 d. kartu su Nacionalinėmis diskusijomis dėl UNESCO Visuotinių bioetikos ir žmogaus teisių deklaracijos projekto.  Vilniaus universitete įkurtas yra vienas iš trijų UNESCO regioninių bioetikos dokumentacijos centrų (kiti Kenijoje ir Egipte). 

2013 m. Lietuvai, tapus Tarpvyriausybinio bioetikos komiteto nare (vienai kadencijai iki 2017 metų pabaigos), profesorius jame atstovavo Lietuvą, o 2015-2017 m. asmeniniu ekspertiniu pagrindu komiteto narių buvo išrinktas užimti šio komiteto pirmininko pareigas. 2017 m. (antrai kadencijai iki 2021 m. pabaigos) Lietuva vėl buvo išrinkta į Tarpvyriausybinį bioetikos komitetą.