Taline (Estija) įvyko tarptautinė konferencija „Dainų ir šokių šventės laiko tėkmėje“

Konferencijos „Dainų ir šokių šventės laiko tėkmėje“ dalyviai © Fot. Estijos DŠŠ fondas

2013 m. spalio 24-26 d. Taline (Estija), Kumu meno muziejuje, įvyko tarptautinė konferencija „Dainų ir šokių šventės laiko tėkmėje“, kurioje dalyvavo Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministerijų, nacionalinių UNESCO komisijų, liaudies kultūros centrų atstovai, chorinės muzikos, liaudies šokių, pučiamųjų muzikos, folkloro specialistai. Konferencija buvo skirta Baltijos valstybių dainų ir šokių švenčių UNESCO paskelbimo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevru 10-mečiui.

Pateikiame šios konferencijos santrauką:

Marju Lauristin, © Fot. Estijos DŠŠ fondas

Estų socialinio tyrimo „Mano dainų ir šokių šventė“ (Marju Lauristin) pristatymas (1008 respondentų.).

Tyrimas, kuris buvo savotiška šios konferencijos ašis, patvirtino, kad dainų ir šokių švenčių (toliau – DŠŠ) tradicijos Estijoje stipriai įsišaknijusios ir iki šiol išlaikė savo svarbą nacionalinei tapatybei, tačiau tuo pat metu neįrodė, kad šios tradicijos ilgaamžiškumui negresia jokios grėsmės.

Daugumai estų DŠŠ tradicija labai reikšminga. Daugiau nei pusė respondentų turi dalyvavimo DŠŠ patirties. 85 proc. stebėjo per TV, tai buvo šeimos šventė, tam tikra dalyvavimo DŠŠ forma. 84 proc. – tai tapatybės, nacionalinių jausmų išraiška, ne pramoga. 80 proc. respondentų svarbiausia DŠŠ dalis – eitynės, 70 proc. – ugnies uždegimas ir atidarymo daina, 67 proc. – tradicinė finalinė daina, 50 proc. – nacionaliniai kostiumai, 4 proc. – baigiamasis šokis.

Dalyvių motyvaciją lemiantys veiksniai: nacionalinė tradicija, nacionalinės vienybės jausmas, šeimos tradicija, bendrumo, priklausomumo jausmas, komunikacija, patirtis, meninė raiška, prestižas. Emociniai veiksniai: ritualai, kolektyvinės emocijos, nacionaliniai jausmai, ceremonijos ir lyderių charizmos. Išskirtos 4 DŠŠ reikšmės dimensijos: tapatybės išaukštinimo rituališkumas, institucinė sistema, remianti nacionalinės kultūros tvarumą ir įtaką, džiaugsminga kolektyvinio meninio pasirodymo patirtis bei bendruomenės susirinkimas ir bendradarbiavimas, grįstas bendromis vertybėmis, atmintimi ir kultūrine praktika. Moterų ir vyrų DŠŠ svarbos supratimas skiriasi (moterys daugiau akcentuoja dvasines vertybes, vyrai – prestižą). Visoms kartoms vienodai svarbus dalyvavimas, tačiau esama skirtumų: vyresnė karta daugiau vertina ceremonijas, ritualus, nacionalinių vertybių reikšmę, vidurinioji – meninę raišką, o jauniausia – socialinę, komunikacinę dimensiją, ad-hoc emocijas.

Aktualus klausimas, kaip suderinti tradiciškumą ir atraktyvumą. Tai gali turėti reikšmės DŠŠ ateičiai. Dalyvių lyčių pusiausvyra nevienoda, nes bendra problema kultūros srityje – mažai jaunų vyrų. Jaunimo amžiaus grupėje dalyvių daugėja, vadinasi, tradicija stiprėja. Dauguma žmonių labai atsargiai žiūri į tradicijos pakyčius. 90 proc. respondentų norėtų, kad gerai žinomos patriotinės dainos liktų repertuare tam, kad klausytojai galėtų dainuoti kartu su dalyviais. 84 proc. respondentų mano, kad aukštos meninės kokybės kriterijai turi būti lygiagrečiai derinami su pritaikymo visuotinėms galimybėms kriterijais. Absoliuti dauguma nesutinka su pernelyg didelėmis naujovėmis, kitų kultūrų ir kalbų dainomis, pernelyg sudėtingomis muzikinėmis kompozicijomis. Mažiau konservatyvūs respondentai dėl šokių dienos. Daugelis sutinka, kad daug reikšmės turi būti skirta autentiškumui, įvairiems istoriniams stiliams. Tuo pat metu dauguma nesutinka, kad į programą būtų įtraukta daugiau šokių iš kitų kultūrų (62 proc.).

Tyrimas taip pat atskleidė populiariausias Estijos DŠŠ dainas ir šokius. Prielaidos galimiems pokyčiams: naujų kartų vertybių pokyčiai (iš nacionalinių į kosmopolitines); migracija ir globalizacija; nacionalinės kultūros politikos ir rinkos susidūrimo įtaka kultūros produkcijai; chorinio dainavimo ir liaudies šokių sklaida tarp jaunimo, įtraukimo į mokyklų mokymo programas galimybė, chorinio dainavimo ir liaudies šokių vadovų darbo sąlygos ir prestižas bei švietimas šioje srityje. DŠŠ – puiki integracijos forma tautinėms mažumoms, Estijoje rusakalbės mokyklos labai nori dalyvauti. Kitas klausimas, kaip perduoti tradiciją naujiesiems emigrantams? Dar viena problema: mokyklose dažnai tradicinis dainavimas keičiamas pop. muzika. Šios srities profesionalai patiria tam tikrą spaudimą.

Aptariant  šį tyrimą, visų trijų valstybių atstovai pabrėžė būtinybę atlikti lyginamąjį trijų šalių tyrimą, prieš tai apsibrėžiant bendrus tyrimo kriterijus.

***

Buvo pristatytas dokumentinis filmas „To Breathe as One“, rež. James Tusty (JAV) apie JAV jaunimo choro patirtį Estijos DŠŠ. Latvijos DŠŠ taip pat yra dalyvavę užsienio valstybių chorai, kurie išmoko DŠŠ repertuarą ir pareiškė norą dalyvauti.

***

Visų trijų Baltijos valstybių atstovai pristatė po pranešimą, kuriame buvo apžvelgta DŠŠ padėtis per pastaruosius 10 metų.

Eino Pedanik, © Fot. Estijos DŠŠ fondas

Eino Pedanik, Estijos kultūros ministerijos patarėjas liaudies kultūrai, pabrėžė DŠŠ pripažinimo UNESCO svarbos faktą, lėmusį sustiprėjusį Baltijos valstybių DŠŠ bendradarbiavimą. Jo manymu, UNESCO pripažinimas pastaruoju metu tarsi primirštamas, tuo tarpu rengiant medžiagą UNESCO daugelis dalykų buvo įvardinta pirmą kartą, pvz., tai, kad DŠŠ negali būti suvokiamos atskirai nuo proceso, ir pan. Per 10 m. Estijoje įvyko 4 DŠŠ, apie 30 vietinio pobūdžio švenčių. Buvo sudarytos bendradarbiavimo sutartys su visomis savivaldybėmis, pradėta įgyvendinti mentorių programa, kuri padeda išsaugoti kolektyvus. Parengtas šokėjų aikštės projektas. Išsivystė tradicija vadinti šventes originaliais pavadinimais. Estijoje jaunimas mano, kad šventės turėtų pačios save išlaikyti, tačiau tai abejotina, nes bilietų branginimas reikštų, kad tai tik turtingųjų privilegija. Baltijos valstybėse įvyko 3 tarptautinės konferencijos. Kokia DŠŠ ateitis? Eino Pedanik nuomone, kad sparčiai vystantis technologijoms, tradicija neužges.

Saulius Liausa, Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius, pabrėžė teisinių aktų ir dokumentų svarbą DŠŠ tęstinumui. 2006 m. sukurta konsultantų sistema, organizuota 880 konsultacijų, kurios padėjo pasirengti DŠŠ. 2007 m. Lietuvoje priimtas DŠŠ įstatymas. Taip pat veikia pasiruošimo DŠŠ programa. Deja, analogiška programa neveikia švietimo srityje. 2008 m. patvirtintas mėgėjų meno grupių kategorijų reglamentas, 2009 m. – darbo sąlygų ir atsiskaitymo tvarka kultūros ir meno specialistams. Lietuvos liaudies kultūros centras kasmet leidžia metodinius leidinius kolektyvams. Įkurtos skirtingų meno žanrų tarybos. 2010 m. patvirtinta mėgėjų meno plėtros strategija.

Dace Melbarde Latvijos nacionalinio kultūros centro direktorė, pradėjo nuo pasirengimo DŠŠ kandidatūros UNESCO teikimui ištakų. Tuo metu buvo įvardinta DŠŠ misija, sistema, kuri vėliau įtvirtinta DŠŠ įstatymu, strategijomis ir politika. Tačiau iki šiol aktualus klausimas, ar visa tai tikrai užtikrina DŠŠ išlikimą. Išskirti 2 galimi ateities scenarijai: vienas, kai DŠŠ gali būti matomos kaip geras verslo projektas, kurio pagrindinis prodiuseris – valstybės valdžios institucijos; antras, kai DŠŠ tampa pagrindiniu socialinio kapitalo kūrėju. Socialinis tyrimas Latvijoje įrodė, kad DŠŠ siejamos su pasitenkinimu gyvenimu. Labai svarbus DŠŠ įtraukimo į mokymo programas mokyklose. Daugiau nei 50 proc. latvių sutiktų, kad tai būtų įtraukta kaip atskiras dalykas į mokymo programas mokyklose. Akcentuota keitimosi informacija, patirtimi svarba DŠŠ procese. Dėl šios priežasties 2013 m. DŠŠ Latvijoje labai daug reikšmės teikta socialinei komunikacijai, įtraukimo visuotinumui.

Gatis Murnieks, © Fot. Estijos DŠŠ fondas

Gatis Murnieks, Latvijos DŠŠ 2013 m. komunikacijos kūrybinis vadovas, pristatė įvykdytą socialinės komunikacijos koncepciją. Pvz., buvo sukurtas garsinis-vizualinis logotipas, kurį kiekvienas norintis galėjo savitai atkurti, pats atlikdamas dainą prieš kompiuterio ekraną. Taip buvo sukurta 48 tūkst. logotipų variacijų, siekiant įtraukti visus regionus, visas bendruomenes. Sukurta tokia rėmimo schema, kai verslininkai buvo įtraukiami į pasirengimo ir viešinimo procesą ne tik kaip rėmėjai, bet taip pat kaip tradicijos skleidėjai. Plačiai vyko komunikacija visų įmanomų socialinių tinklų kanalais. Aidas pasirinktas kaip socialinės komunikacijos metafora. Svarbiausia: kuo platesnis dalyvavimas, „socialinis kapitalas“.

Rein Veindemann, © Fot. Estijos DŠŠ fondas

Išskirtiniame literatūros istoriko Rein Veidemann pranešime „Estijos DŠŠ kaip bažnyčia, kuri vienija tautą“ pabrėžtos sakralumo, nacionalumo, laisvės sąvokos, saviraiška DŠŠ prilyginta magijai, ritualams. Akcentuotas visa apimantis lygybės pojūtis, pvz., kai dainininkai dainuoja ir ploja patys sau. Tuomet lygybė tampa vienybe. DŠŠ gali būti palyginama su religija, kai svarbiausia yra atsidavimas, pasiaukojimas. O dirigento lazdelė po atviru dangum primena šamanizmą. DŠŠ taip pat galima palyginti su vargonais. DŠŠ sugretinamas individualumas ir visuomeniškumas. Tradicija – išlaikymas to, kas sukurta anksčiau, bet taip pat ir adaptacija, prisitaikymas prie naujų jaunimo polinkių, įgyjant naujų savybių.

Lietuvos atstovai: prof. Vytautas Miškinis, doc. dr. Vidmantas Mačiulskis pirmi iš kairės, © Fot. Estijos DŠŠ fondas

Diskusijos. Konferencijos dalyviai taip pat diskutavo apie emigrantų įtraukimo svarbą, nacionalinių vertybių, prestižo, pozityvaus mąstymo ir savęs vertinimo, švietimo apie DŠŠ ikimokyklinio ugdymo įstaigose reikšmę, būtinybę eiti kartu su laiku, DŠŠ laiko skirtingose valstybėse sutapimo problematiką.

Veiksmų planas. Vyko trijų valstybių delegacijų apskritasis stalas – diskusija dėl tolimesnės Baltijos valstybių DŠŠ apsaugos koordinacinio komiteto ateities. Apsikeista informacija, kaip buvo įgyvendinamas tiek bendras visų trijų valstybių planas, tiek nacionaliniai veiksmų planai, siekiant užtikrinti DŠŠ tęstinumą. Dar kartą pabrėžta būtinybė atlikti lyginamąjį visų trijų valstybių socialinį tyrimą: pirmiausia, tam reikėtų nusistatyti bendrus kriterijus ir pagal juos atlikti nacionalinius tyrimus. Taip pat diskutuota dėl galimybės turėti bendrą interneto svetainę, kurioje būtų visa aktualiausia informacija apie DŠŠ trijose Baltijos valstybėse. Kalbėta apie tai, kad būtų prasminga surengti konferencijas socialinių tyrimų, socialinės komunikacijos tematika. Svarstyta, kaip suaktyvinti nacionalinių televizijų bendradarbiavimą. Pasiūlyta įtraukti į DŠŠ stebėtojų delegacijas po reporterį, siekiant inicijuoti laidas apie DŠŠ kaimyninėse valstybėse. Taip pat galima įsipareigoti viešinant informaciją apie DŠŠ savo valstybėje būtinai persiųsti pranešimus į kaimynines valstybes. Diskutuota apie tai, ar būtini mokymai Dainų dienos kūrybinėms grupėms, režisieriams, scenaristams ir pan. Tokie mokymai būtų aktualūs visoms trims valstybėms. Svarstyta galimybė surengti internetinę konferenciją.

Nuspręsta, kad DŠŠ apsaugos koordinaciniame komitete šalys pirmininkaus paeiliui po 3 metus (2 metus iki konferencijos ir 1 po konferencijos ), kas 3 metus bus rengiamos konferencijos, kuriose taip pat bus aptariamos neseniai praėjusios DŠŠ. Iki 2014 m. rudens pirmininkauti lieka Estija, vėliau pirmininkaus Lietuva, kuri turėtų 2015 m. surengti konferenciją, o nuo 2017  pirmininkaus Latvija, kuri konferenciją numato surengti 2018 m. Kitas Baltijos valstybių DŠŠ apsaugos koordinacinio komiteto posėdis numatomas 2014 m. rudenį. Latvija patvirtino, kad parengiamųjų posėdžių, susirinkimų vieta gali ir toliau likti Ryga.

2013 10 31 Kategorija: Nematerialus kultūros paveldas, Visos naujienos