Išleistas A.J.Greimo 100-osioms gimimo metinėms skirtas 2017 m. kalendorius

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, minėdama Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) metus, UNESCO minimą sukaktį, išleido 2017 m. kalendorių, kurį sukūrė semiotikė, menotyrininkė dr. Gintautė Žemaitytė ir dizainerė, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros vedėja dr. Aušra Lisauskienė. Kalendoriaus leidybą parėmė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. Kalendorius išleistas nekomerciniais tikslais ir bus platinamas Lietuvos bei užsienio šalių diplomatinėms atstovybėms, semiotikos ir lituanistikos, mokslo centrams ir kt.

Šis kalendorius grįstas dviem laiko analizei svarbiais Greimo semiotikos principais: semiotiniu kvadratu ir aspektualumu. Išskiriami tokie laiko aspektai: tęstinis ir momentinis laikas, kuris gali būti įžanginis arba baigiamasis. Aspektai parodo prasmės įtrūkius: metų ciklas prasideda nuo pavasario, o mėnesiais suskaidytas metų ratas – nuo žiemos mėnesių.

Semiotiniame  kvadrate išryškėja reikšminiai keturių laikų santykiai. Žiemą ir vasarą sieja kategoriška priešprieša, į kurią įsiterpia dvi tarpinės laiko būsenos – ne-žiema (pavasaris) ir ne-vasara (ruduo). Kalendoriuje dėliodami visų metų vaizdą, sekame judėjimo semiotiniu kvadratu logika: žiemą paneigia pavasaris, vedantis į vasarą, iš jos patenkama į ją neigiantį rudenį, grąžinantį prie žiemos.

Laikas kaip kultūros sąvoka aprėpia skirtingus reikšmės klodus. Vienas iš jų – kiekviena diena, kasdienybė – itin dviprasmiška, nes tai labai asmeniška, o kartu visiškai bendra žmogiška plotmė. Šį laiko matmenį kalendoriuje atskleidžia su laiku susijusios Greimo mintys iš Apie netobulumą.

***

A. J. Greimas – lietuvių kilmės pasaulinio garso mokslininkas, Paryžiaus semiotikos mokyklos įkūrėjas. Greimas tikėjo reikšmės objektyvumu ir galimybe ją aprašyti,  todėl sukūrė mokslinę prasmės išaiškinimo teoriją. Greimo semiotika – prasmės pagavos ir jos kūrimo sąlygų tyrimas, neapsiribojantis kuria nors viena sritimi ar išraiškos priemone. „Semiotika nėra nei filosofija, nei literatūros teorija, nei lingvistika, nei muzikologija, o visus reikšmės pasaulius apglėbiantis mąstymo būdas“.

Lietuvai Greimas taip pat svarbus kaip visuomenės veikėjas, aktyviai dalyvavęs išeivijos gyvenime bei formavęs intelektualios ir veiklios  nepriklausomos Lietuvos viziją, siekęs kreipti jos lyderius europinių vertybių keliu. Išskirtinis Greimo indėlis į lietuvių kultūrą – mitologijos, senųjų lietuvių tikėjimų tyrimai.

***

Studija Apie netobulumą (1987) – nedidelė esė stiliaus knyga, apibendrinanti Greimo tyrimus ir nurodanti būsimų semiotinių tyrimų gaires, iškeliant juslinės patirties, jausmų pasaulio aprašymo svarbą ir kasdienio gyvenimo semiotinių tyrimų galimybes. Ji užburia jautrumu detalėms, mokslinės precizikos neprarandančiu poetiniu kalbėjimu ir plačiu egzistencinę visumą aprėpiančiu semiotiko akiračiu.

2017 03 13 Kategorija: Minimos datos, Visos naujienos