Spalio 19-20 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašytų vertybių vietos valdytojų seminaras. Baltijos šalių, taip pat Lenkijos ir Ukrainos specialistai, atstovaujantys pasaulio paveldo vietoves savo šalyse, susirinko aptarti, kaip sustiprinti vietos valdytojo vaidmenį, įtvirtinti vietos valdytojo funkcijas, atsakomybes ir pareigas, įgyvendinant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją ir Pasaulio paveldo komiteto sprendimus.
Pasaulio paveldo konvencijos Įgyvendinimo gairės nepakankamai apibrėžia vietos valdytojo vaidmens, todėl ši pozicija yra įvairiai traktuojama skirtingose šalyse ir Pasaulio paveldo vietovėse. Visgi, akcentuojama, kad pasaulio paveldo apsaugos samprata tampa sudėtingesnė, daugėja tarptautinių susitarimų, vietos valdytojai susiduria su kompleksiškomis užduotimis ir turi įvertinti bei vadovautis tiek tarptautiniais, tiek nacionaliniais teisės normomis.
Dviejų dienų seminare vyko teorinės paskaitos ir praktiniai užsiėmimai, kuriuos vedė UNESCO pasaulio paveldo specialistai bei tarptautiniai ekspertai – Burcu Ozdemir (UNESCO Pasaulio paveldo centras), Richard Veillon (UNESCO Pasaulio paveldo centras), dr. Christopher Young (Didžioji Britanija), dr. Britta Rudolff (Vokietija), Stefan Wessman (Suomija), moderuojant dr. Giedrei Godienei.
Seminaro metu buvo aptarti tarptautinių teisės aktų reikalavimai, kuriuos įgyvendinant turėtų dalyvauti ir vietos valdytojai, įskaitant Pasaulio paveldo komiteto priimtus nutarimus, Konvencijos Įgyvendinimo gairių 172 ir 174 punktais, numatytas procedūras (veiksmai, kurių būtina imtis iškilus grėsmėms pasaulio paveldo vietovių vertybėms), vietovių valdymo ir tvarkymo sistemų nustatymo ir keitimo, suinteresuotų grupių analizės ir įtraukimo, komunikacijos, bendradarbiavimo, viešųjų ryšių stiprinimo, vietovių monitoringo ir poveikio paveldui vertinimo, kitos vietos valdytojo kvalifikacijos ir funkcijos, susijusios su vietovių vertybių identifikavimu, nominavimu, išsaugojimu, tvarkymu, stebėsena ir reagavimą į grėsmes, periodinį atsiskaitymą, paramos pasaulio paveldo vietovių išsaugojimui skatinimą.
Ekspertų pranešimai buvo iliustruojami pasaulinės praktikos pavyzdžiais. Pristatyti skirtingi veiklos organizavimo ir vietos valdytojų funkcijų – Gorham urvų komplekso (Didžioji Britanija), Naval uosto ir susijusių archeologinių vietovių (Antigua); Singapūro sodų Tarybos, Nan Madol (Micronezija), Ani archeologinės vietovės (Turkija), Hadriano sienos komplekso (Didžioji Britanija) modeliai. Dalyviai susipažino su Suomijos Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo strategija 2015-2025 m.
Grupinėse diskusijose buvo aiškinamasi, kokie teisiniai instrumentai, procesai, gerosios praktikos padėtų sustiprinti vietos valdytojų vaidmenį, kaip turėtų būti vystomas suinteresuotų institucijų ir socialinių grupių bendradarbiavimas išsaugant pasaulio paveldą, kaip vietos valdytojai galėtų sustiprinti esamas ir įgyti naujas profesines kompetencijas.
Seminaro dalyviai sutarė, kad vietos valdytojo pozicija turėtų būti formalizuota ir pasiūlė atitinkamą vaidmenį, funkcijas, atsakomybę, kompetencijas apibrėžti Konvencijos Įgyvendinimo gairėse. Pabrėžta, kad vietos valdytojas turi būti oficialiai paskirtas už Pasaulio paveldo išsaugojimą atsakingos institucijos ar tarybos, kartu numatant atskaitomybę, pareigas, resursus, užtikrinant prieigą prie informacijos, būtinos funkcijoms vykdyti. Tarpvalstybinių ar serijinių vietovių atveju vietos valdytojas/ai turi būti skiriami šalims narėms priimtinais būdais.
Vietos valdytojai turi būti kontaktiniai Pasaulio paveldo vietovę atstovaujantys asmenys/organizacijos (direkcijos), kurių veikla tampriai susijusi su pasaulio paveldo vietovės ir jos išskirtinės visuotinės vertės nustatymu, tvarkymu ir valdymu, stebėsena, išsaugojimu ir sklaida. Tai turėtų būti paveldo apsaugos specialistai, bendradarbiavimo, komunikacijos, tarpininkavimo, derybų pagalba galintys sutelkti visas paveldu suinteresuotas šalis bendram veikimui. Ypač svarbu gebėti analizuoti ir perteikti informaciją bei interpretuoti, suprantamai pateikti iškirtines visuotines pasaulio paveldo vertes. Veikdami kartu su kitomis suinteresuotomis grupėmis, vietos valdytojai yra atsakingi už vietovės valdymo sistemos nustatymą ir įgyvendinimą bei atitinkamų pasiūlymų dėl teisės aktų keitimo formulavimą, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant teritorijų ir strateginius planavimo dokumentus, organizuoja mokslinius tyrimus ir edukacines veiklas, prisideda rengiant Išsaugojimo būklės ir periodines ataskaitas, ieško finansavimo šaltinių, palaiko tarptautinį bendradarbiavimą ir atstovauja vietovę tarptautiniuose renginiuose.
Remiantis seminaro metu vykusių diskusijų išvadomis, buvo parengta pradinė rekomendacijų, skirtų tikslesniam vietos valdytojų pareigybių apibrėžimui, versija, kurią, po ekspertų peržiūros, tikimasi pateikti Pasaulio paveldo centrui.
Conclusions of the Capacity Building Seminar for Site Managers
Seminaro nuotraukos / Photos of the seminar
Praktinių užduočių rezultatai / The results of the workshops
2017 10 27 Kategorija: UNESCO, Pasaulio paveldas, Visos naujienos
