Paroda „Aurovilis — nesibaigianti kelionė į ateitį“

2018 m. lapkričio 8 d.–gruodžio 4 d. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijoje eksponuojamoje parodoje užfiksuoti Aurovilio inauguracijos 1968 m. ir Vandens ceremonijos 2018 m. momentai. Parodos lankytojai kviečiami susipažinti su knygomis apie Aurovilį, unikalaus miesto ekologiniais projektais ir architektūra.

1968-ieji buvo istoriniai lūžio ir takoskyros metai. Ameriką krėtė politinės žmogžudystės, o jos gatvėse virė kovos dėl Vietnamo karo ir pilietinių teisių. Protestų bangos ritosi Londono, Paryžiaus, Berlyno, Prahos, Džakartos gatvėmis. Nepajudinamos sienos, regis, nenumaldomai virto kiekvienoje šalyje, kiekviename žemyne, kiekvienoje elgesio normos, kultūros ir pažinimo srityje.

Vargu ar daug kas tada atkreipė dėmesį į ceremoniją, kuri 1968 metų vasario 28 d. įvyko Tamilnado valstijoje. Saulės deginamoje sudykumėjusioje plynaukštėje, buvo inauguruotas tarptautinis eksperimentinis miestas, kurį įkvėpė žymaus Indijos išsivadavimo kovos lyderio, mąstytojo, mistiko ir poeto Sri Aurobindo (1872-1950) futurologinė „žmonijos vienybės“ vizija.

Tiesioginiame Indijos radijo eteryje nuskambėjo Mirros Alfassos (1878-1973), Prancūzijoje gimusios Sri Aurobindo bendramintės, vadinamos Motina, žodžiai: „Sveikinimai iš Aurovilio visiems geros valios žmonėms. Į Aurovilį yra kviečiami visi tie, kas trokšta pažangos ir siekia aukštesnio ir tikresnio gyvenimo.“

Per miesto inauguracijos ceremoniją jaunimas, reprezentuojantis tuometinėms 124 UNESCO valstybėms narėms ir visoms Indijos valstijoms į stilizuotą lotoso pavidalo marmurinę urną supylė po saują savo šalies žemės, kad paverstų šią erdvę „niekam išimtinai nepriklausančia“ atvira „materialinių ir dvasinių tyrimų vieta“, kurioje būtų siekiama gyvai įkūnyti „tikrosios žmonijos vienybės“ idealą.

Po 50 metų, 2018 m. vasario 28-ąją, Aurovilis jau nebe dykroje, bet parke, supamame gyvybingos žalumos, paminėjo savo auksinį jubiliejų. Prancūzų, anglų, sanskrito ir tamilų kalba buvo perskaityta Aurovilio chartija, uždegtas tradicinis šventinis laužas, o Aurovilio vaikai į dideliu dubeniu paverstą aukso diską supylė po ąsotėlį vandens, atvežto iš daugiau kaip 300 pasaulio vietų. Į auksinį diską taip pat buvo įpilta vandens iš Lietuvos, atsivežto iš trijų santakų iš Pajautos slėnio Kernavėje.
Aurovilis buvo vadinamas ir žmogiškąja laboratorija, ir eko kaimu, ir naujojo amžiaus sekėjų mokykla, ir praktiniu utopinės visuomenės kūrimo eksperimentu.

Aurovilio projektui savo paramą ne kartą išsakė UNESCO, keturiskart vienbalsiai pritarusi raginimui „dalyvauti plėtojant Aurovilį kaip tarptautinį kultūrinį miestą, skirtą suburti skirtingų kultūrų ir civilizacijų vertybes harmoningoje aplinkoje su integruotais gyvenimo standartais, kurie atitiktų žmogaus fizinius ir dvasinius poreikius.“

Kiti Aurovilio 50-mečiui skirti renginiai:

  • lapkričio 21 d. 14 val. Kazimiero Seibučio paskaita ir 2 dok. filmų:
    („Aurovilis, vienos Utopijos istorija“ (Auroville, histoire d‘une Utopie) 61 min. 2008 m.; „Aurovilis, grįžimas į Utopiją“ (Auroville, retour sur une Utopie), 79 min., 1972–1973 m.) pristatymas;
  • gruodžio 3 d. 17.30 val. susitikimas su mados dizainere Prema Florence Isaac (premaflorenceisaac.com).

 

 

2018 11 07 Kategorija: Visos naujienos