Šių metų spalio 22 d. daugiau nei 70 valstybių, vyriausybių, ministerijų vadovų ir atstovų, švietėjų bei tarptautinių partnerių nuotoliniame Pasauliniame švietimo susitikime, organizuotame UNESCO kartu su Gano, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybėmis, priėmė Deklaraciją, kurioje išreiškiamas tvirtas pasiryžimas sekančiais metais išlaikyti švietimo finansavimo apimtis ir planavimo priemones, siekiant apsaugoti švietimo sistemą nuo griaunančio COVID-19 poveikio.
Lietuvą Pasauliniame švietimo susitikime atstovavo plati delegacija, sudaryta iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nacionalinės švietimo agentūros, Lietuvos ekspertų UNESCO švietimo patariamosiose grupėse, nacionalinės komisijos atstovų.
Šiuo laiku, kuomet valstybės yra krizės verčiamos priimti sunkius sprendimus, švietimas turi tapti svarbiausiu prioritetu, ramsčiu atsigavimui. Tačiau kol kas tik minimali dalis nacionaliniuose paramos paketuose – vidutiniškai mažiau nei vienas procentas – yra atidėtas švietimui ir mokymui. “Švietimo finansavimas nėra kaštai – tai svarbiausia ilgalaikė investicija. Jei neskirsime šio finansavimo dabar, ateitis bus niūri” – teigė UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay, pradėdama susitikimą minutės tyla, skirta spalio 16 d. Prancūzijoje nužudytam mokytojui Samuel Paty.
Priimtoje deklaracijoje apibrėžiami švietimo atsigavimui būtini veiksmai, kurių turi būti imtasi per ateinančius 15 mėnesių:
1. Imtis būtinų veiksmų saugiam ir įtraukiam mokyklų atidarymui;
2. Remti visus mokytojus, kaip priešakinėse linijose dirbančius, skirti rimtą dėmesį jų pasirengimui ir profesiniam tobulėjimui;
3. Investuoti į įgūdžių tobulinimą iš socio-emocinės dimensijos, siekiant suteikti kompetencijų naujiems darbams;
4. Mažinti skaitmeninę skirtį, atribojusią vieną trečdalį pasaulio besimokančiųjų nuo galimybės mokytis.
Šių siekių įgyvendinimui švietimui skirtas biudžetas mažiausiai turi būti išsaugotas, jei ne padidintas.
Deklaracijoje, vyriausybės ir partneriai taip pat įsipareigoja:
1. Išlaikyti arba padidinti viešąjį finansavimą švietimui mažiausiai iki 4-6% BVP ir/arba 15-20% viešųjų išlaidų;
2. Užtikrinti, kad paramos paketuose būtų numatytos priemonės, skirtos sušvelninti mokymosi proceso vėlavimus bei sugrąžinti į mokyklas labiausiai pažeidžiamus;
3. Padidinti tarptautinės pagalbos apimtis, nuspėjamumą bei efektyvumą;
4. Nukreipti pagalbą į labiausiai jos reikalingas valstybes bei populiacijas, įskaitant tas, kurių nepasiekia vyriausybės programos.
Patvirtinta deklaracija taip pat grieta smerkia pastaruoju metu įvykdytus išpuolius prieš mokytojus, mokinius, mokyklas ir parėžia švietimo bei mokytojų vaidmenį.
Savo pasisakymuose eilė dalyvių pripažino UNESCO vaidmenį tobulinant pasaulinį švietimo procesų, pagalbos koordinavimą, siekiant ketvirtojo Darnaus vystymosi tikslo įgyvendinimo pažangos. Tai atliepiama ir deklaracijoje, kuri kviečia UNESCO išanalizuoti ir pasiūlyti strategijas kaip atnaujinti ir pagreitinti šią pažangą, sustiprinti Švietimas 2030 stebėsenos komiteto įgaliojimus sekti ir koordinuoti pasaulinį bendradarbiavimą švietime.
Pasaulinio švietimo susitikimo turinyje pasaulinių organizacijų grupė paskelbė kreipimąsi dėl skubios investicijos į švietimą, siekiant išvengti kartos katastrofos. Išleisdama “Baltąją knygą” “Išgelbėkit mūsų ateitį” (Save Our Future) kampanija – didžiausių švietimo daugiašalių partnerysčių judėjimas kartu su 600 pilietinės visuomenės organizacijų, fondų, žiniasklaidos, jaunimo organizacijų bei nuomonės formuotojų, susitarė dėl įrodymais grįsto veiksmų plano su konrečiomis rekomendacijomis vyriausybėms, kaip atkurti tobulesnes švietimo sistemas.
Daugiau informacijos apie Pasaulinį švietimo susitikimą bei deklaraciją oficialiomis UNESCO darbo kalbomis galite rasti čia.
