Vakar pateiktas keturiasdešimties UNESCO nacionalinių komisijų kreipimasis į Pasaulio paveldo komiteto narius dėl Pasaulio paveldo sesijos organizavimo. Kreipimesi pabrėžiama, kad jį pasirašiusios UNESCO nacionalinės komisijos, kurių valstybės yra 1972 m. Pasaulio paveldo konvencijos šalys, nevyks į 45-ąją Pasaulio paveldo komiteto sesiją Kazanėje arba į kitą sesijai skirtą vietą, jei jai pirmininkaus Rusijos Federacija. Komisijos tai pat pasisakė nesutinkančios, kad 45-oji sesija būtų atidėta.
1972 m. Konvencijos 6.3 straipsnis teigia, kad „kiekviena valstybė, šios Konvencijos Šalis, įsipareigoja nesiimti jokių tyčinių veiksmų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų padaryti žalos kitų valstybių, šios Konvencijos Šalių, teritorijoje esančiam 1 ir 2 straipsniuose nurodytam kultūros ir gamtos paveldui“. Nacionalinės UNESCO komisijos konstatuoja, kad Rusija vykdydama agresyvų karą Ukrainoje pažeidžia nuostatas, griauna išskirtines kultūros paveldo vertes ir kelia pavojų Konvencijos patikimumui. Remiantis naujausiais Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerijos duomenimis, šalyje sunaikinti arba apgadinti 158 kultūros objektai (69 ortodoksų bažnyčios, maldos namai, mečetės, sinagogos, 50 architektūros paminklų, 13 muziejų ir rezervatų, 15 memorialinių vietų, 8 teatrai ir kino salės, 5 bibliotekos). Ypač skaudžiai nukentėjo miestai siejami su UNESCO statusu – Charkivas – UNESCO kūrybinis miestas, Černigovo istorinis centras – įrašytas į Preliminarų Ukrainos paveldo sąrašą.
Nežiūrint to, kad Rusijos vykdomam karui Ukrainoje prieštarauja visas demokratinis pasaulis, tačiau vadovaujantis Pasaulio paveldo komiteto darbą reglamentuojančiais dokumentais, nėra paprasto būdo, kaip būtų galima tai pakeisti. Sprendimą dėl sesijos vietos ir pirmininkaujančios šalies gali priimti tik pats Komitetas, sušaukdamas neeilinę sesiją, kai to prašo du trečdaliai narių. Komitetą sudarančios 21 šalies, kurių tarpe Argentinos, Meksikos, Indijos, Egipto, Saudo Arabijos, Omano, Kataro, Pietų Afrikos delegatai. Nepaisant didelių diplomatinių pastangų įtikinti balso teisę turinčias šalis, šiuo metu nėra net priartėta iki lemiamų keturiolikos Pasaulio paveldo komiteto narių parašų, kurių reikia norint sušaukti neeilinę Komiteto sesiją. Ir Afrikos, ir Arabų grupės šalys neprieštarautų sprendimui atidėti sesiją. Apie tokią galimą išeitį šiomis dienomis prabilo ir Komiteto pirmininkas Rusijos ambasadorius Aleksandras Kuznecovas. Sprendimas turi būti priimtas jau kitą savaitę, nes balandžio 19 d. yra terminas, iki kurio turi būti išsiųsti kvietimai į sesiją, jei ji prasidėtų birželio 19 d.
Primenama, kad 45-ąją Pasaulio paveldo komiteto sesiją numatyta rengti birželio 19-31 dienomis, Kazanėje, Rusijos Federacijoje. Joje priimami sprendimai dėl strateginių Konvencijos nuostatų įgyvendinimo, Pasaulio paveldo vertybių išsaugojimo ir naujų paveldo objektų įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą. Šioje sesijoje taip pat numatomas Kauno modernizmo įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą svarstymas.
Su UNESCO nacionalinių komisijų pareiškimu galima susipažinti čia.
2022 04 16 Kategorija: UNESCO, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Pasaulio paveldas, Kultūros vertybių apsauga ginkluoto konflikto metu, Visos naujienos
