Paveldo išsaugojimo požiūriu, senamiesčiai yra vieni sudėtingiausių objektų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Istoriniai miestų centrai, paprastai, užima dideles teritorijas. Juose daug įvairios paskirties ir įvairių architektūrinių stilių pastatų. Taip pat gatvių, aikščių, skverų, želdynų. Bet, svarbiausia – juose vyksta realus gyvenimas. Tokiu būdu kyla konfliktas tarp senojo miesto paveldo išsaugojimo ir miesto plėtros.
Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą 1994 metais įtrauktas Vilniaus istorinis centras – puikus tokio sudėtingo ir kompleksinio objekto pavyzdys. Vilniaus istorinio centro nominacinėje byloje greta kitų yra apibrėžtos tokios senamiesčio, kaip urbanistinio ir architektūros ansamblio, vertę nusakančios savybės, kaip miesto, miesto planas ir erdvės struktūra, senų ir unikalių statinių (objektų) tankumas, jų ansamblių bei meno kūrinių tarpusavio sąveika bei jo harmoningumas, integralumas ir universalumas – harmoninga jo įvairių ypatybių gausos visuma.
Siekiant išsaugoti šias savybes būtina nuolatinė senamiesčio stebėsena, fiksuojant pokyčius ir galimus paveldo išsaugojimo pažeidimus. Šis procesas yra reikalaujantis didelių resursų ir sudėtingas techniniu požiūriu. Paveldo priežiūros ir tvarkybos institucijos, naudodamosi turimais ištekliais ir technologijomis, realiai negali nuolat stebėti kintančio nekilnojamojo paveldo didelėse teritorijose. Todėl Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkų komanda dar 2014 metais suformulavo idėją apie tai, kad, atsižvelgiant į šiuolaikinių technologijų galimybes, paveldo monitoringo procesą galima automatizuoti. Urbanistinio paveldo problemų sprendimui gali būti pasitelkta monitoringo ir jo rezultatų analizės sistema, grindžiama trimačio vaizdo ir dirbtinio intelekto technologijų taikymu. Ši idėja grindžiama teoriniu požiūriu, kad yra galimybė, naudojantis dirbtinio intelekto technologijomis, tiksliai identifikuoti to paties nekilnojamojo kultūros paveldo objekto dviejų skirtingų laikotarpių 3D taškų debesų skirtumus, kurie parodo per atitinkamą laikotarpį įvykusius pokyčius. Ši idėja buvo testuota nedideliame pilotiniame projekte 2014 metais. O 2018 metais laimėtas penkerių metų trukmės projektas „Urbanizuotų vietovių paveldo automatinis monitoringas panaudojant 3D vaizdo technologijas“. Projektas bendrai finansuotas iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų (projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-01-0043) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT). Jo įgyvendinimo metu siekta sukurti urbanistinio paveldo efektyvaus, sistemiško monitoringo inovatyvius metodus bei metodikas ir programinę įrangą, vykdančią automatinį monitoringą ir jo duomenų analizę, panaudojant 3D vaizdo skenavimo ir dirbtinio intelekto technologijas.
Šiuo metu projektas yra baigtas. Vilniaus senamiesčio monitoringą atliekanti programinė įranga – sukurta, testuota ir yra parengta naudoti. Kaip teigia projekto pagrindinis tyrėjas dr. Tadas Žižiūnas: „Sukurta kompiuterinė programa fiksuoja du svarbiausius senamiesčio pokyčius. Vienu atveju galime nustatyti ar dviejuose duomenų masyvuose užfiksuoti pastatai laikui bėgant pakito. Jei taip – ar ir kurios jų dalys buvo pristatytos papildomai ar nugriautos. Kitas pokytis, kurį galime fiksuoti yra bendros miesto panoramos kaita, žiūrint nuo atitinkamų taškų, pavyzdžiui, Gedimino pilies kalno“.
Iliustracijose kompiuterinės programos fiksuoti Vilniaus senamiesčio panoramos ir pavienių pastatų elementų pokyčiai.
