Vasario viduryje Abu Dabyje priimtos UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gairės, svarbios valstybių kultūros ir švietimo politikai. Šios gairės buvo rengiamos beveik dvejus metus, ieškant sutarimo tarp visų pasaulio regionų dėl universaliai svarbių prioritetų ir veiklos krypčių. „Tai bus mūsų moralinis kompasas kelyje link kokybiško, aktualaus, visą gyvenimą trunkančio kultūrinio ir meninio ugdymo realizavimo” – gairių rolę apibendrino UNESCO generalinės direktorės pavaduotoja švietimui Stefania Giannini.
Pasaulinė kultūrinio ir meninio ugdymo konferencija, kurią surengė UNESCO ir Jungtiniai Arabų Emyratai (vasario 13–15 d.), gyvai subūrė švietimo ir kultūros sektorių atstovus iš viso pasaulio, tarp jų 90 ministrų ir kitų politikos formuotojų, ekspertų, NVO ir privataus sektoriaus specialistų. Kartu su nuotoliu renginį stebėjusiais, iš viso skaičiuojama virš 1000 dalyvių. Vyko plenarinės sesijos, kuriose šalių atstovai pristatė situaciją savo šalyse, taip pat vyko konkrečių iniciatyvų pristatymui skirti renginiai, o konferencija užbaigta minėtų gairių priėmimu. Paskutinį kartą pasaulinę konferenciją meninio ugdymo temai UNESCO surengė prieš 14 metų (tuomet ji vyko Seule, Korėjoje).
Kultūrinio ir meninio ugdymo reikšmė
Kaip nurodoma priimtose gairėse, kultūra ir menas yra būtini visapusiškam asmenybės ugdymui ir gali padėti vystyti platų socio-emocinių, kognityvinių ir elgsenos įgūdžių spektrą, puoselėti jautrumą natūraliai aplinkai, gerinti tarpkultūrinį supratimą. Šie gebėjimai būtini globalių iššūkių supratimui ir gebėjimui darniai juos spręsti.
„Kaip praėjusiais metais atskleidė UNESCO tyrimas, meninis ugdymas padeda besimokantiesiams vystyti emocinį intelektą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Jis teigiamai veikia jų savijautą ir akademinius rezultatus. Meninis ugdymas taip pat skatina atvirumą kitiems ir pagarbą visuomenės narių įvairovei. Dėkoju mūsų valstybėms narėms už šį naują pasaulinį susitarimą, kuris prisidės prie kultūros ir meno svarbos įtvirtinimo švietime” – konferencijoje kalbėjo UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay.
Skatinamas integralus požiūris
Konferencijos metu priimtose gairėse įvardijami trys tikslai, kurių šalys turėtų siekti. Visų pirma, kultūrinis ir meninis ugdymas turėtų būti efektyviai integruotas į kultūros ir švietimo politiką, strategijas ir programas (įskaitant teisės aktus, ugdymo turinį, mokytojų ir edukatorių rengimo bei kvalifikacijos kėlimo programas). Antra, jis turėtų prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo. Trečia – ir šioje srityje svarbu išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes, užtikrinant apsaugą nuo jų keliamų rizikų.
„Švietimas ir kultūra yra tarpusavyje susiję. Pats švietimas yra kultūrinis procesas – jo turinys, praktikos ir mokymo(si) būdai yra giliai įsišakniję kultūroje ir jos formuojami. Kita vertus, kultūra lemia, kaip mes suprantame save, savo praeitį ir ateitį. Vis dėlto, daugelyje pasaulio šalių kultūros ir švietimo sąryšis neatsispindi politikoje ir ugdymo turinyje. Jie dažnai suvokiami kaip atskiri politikos objektai ir keliai. Tai turi keistis. Mums reikia geresnės politikos, kuri puoselėtų kultūros ir švietimo ryšį (…)“ – dalinosi S. Giannini.
Įgyvendinimo principai ir veiksmų kryptys
Vienas svarbiausių raginimų – plėtoti sinergijas ir bendradarbiavimą. Pirmiausia – valdymo lygmeniu, tarp kultūros ir švietimo ministerijų, o taip pat ir su kitomis institucijomis, atsakingomis už sveikatos, socialinės apsaugos, mokslo, inovacijų, aplinkos, ekonomikos sritis. Būtina vystyti bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros profesionalais, menininkais, tradicijų puoselėtojais, ugdymo įstaigomis, skatinti jų tarpusavio sąveikas. Pavyzdžiui, kultūros profesionalai ir praktikai gali efektyviai padėti mokykloms atrasti naujas mokymosi erdves ir patirtis, atliepti mokytojų bei atitinkamų kompetencijų trūkumą. Paraleliai turėtų būti investuojama į mokymų, metodinės medžiagos mokytojams rengimą, edukatoriais dirbančių asmenų kvalifikacijų pripažinimo formalizavimą. Pabrėžiama, kad svarbu investuoti į ilgalaikes intervencijas, o taip pat į sistemiškus, tarpdisciplinius tyrimus, matuojančius jų poveikį.
Tiek kultūrinio ir meninio ugdymo politikos formavime, tiek jos įgyvendinime skatinama užtikrinti visapusiškos įtraukties, žmogaus teisių, lyčių lygybės, pagarbos kultūrinei įvairovei ir bendrakūrybos principus: „Reikia investuoti į prieinamą ir įtraukų kultūrinį ir meninį ugdymą, kuris puoselėtų kultūrinę įvairovę, skatintų mokymąsi visą gyvenimą ir vystytų kritinį mąstymą, idant pati visuomenė būtų įtrauki, taiki ir atspari“, – teigė S. Giannini. Turinys turėtų būti kontekstualus ir aktualus besimokantiesiams, skatinantis dialogą tarp kartų ir kultūrų, stiprinantis santykį tiek su savo aplinka ir paveldu, tiek puoselėjantis jausmą, kad esi pasaulio pilietis, atsakingas už globalius procesus.
Kultūra ir menai turėtų būti prieinami visą gyvenimą visuose švietimo lygiuose – ne tik mokykloje, bet ir kituose formaliojo, neformaliojo ir savaiminio ugdymo lygmenyse ir aplinkose. Pabrėžiama, kad prieigos užtikrinimas neapsiriboja fizinių kliūčių pašalinimu – svarbu įvertinti, ar nėra sudaromi barjerai kilmės, lyties, kalbos, ekonominės padėties ar kitu pagrindu. Ugdymo turinyje turėtų nelikti hierarchinio požiūrio į skirtingas kultūras ir jų raiškas, stereotipų. Siekiant, kad skaitmeninės technologijos ne didintų, o mažintų netolygumus, jų teikiamos galimybės pirmiausia turėtų būti orientuotos į mažiausiai išsivysčiusias šalis, žmones su negalia, pažeidžiamas visuomenes grupes. Skatinama skaitmeninti kultūrinį turinį, kolekcijas, teikti mokymus prasmingam jų panaudojimui švietimo kontekste, ugdyti medijų ir informacinį raštingumą, išnaudoti naujas kūrybos, raiškos, dalinimosi kultūra ir menu galimybes.
Lietuvos dalyvavimas ir planai
Lietuva aktyviai prisidėjo prie šių gairių parengimo – 2023 m. pradžioje, kartu su Ispanija, pirmininkavo Šiaurės Amerikos ir Europos šalių regioninei konsultacijai, o vėliau teikė pastabas šių gairių projektams, į kurių daugelį buvo atsižvelgta. Gairių parengimo procesą užbaigusioje pasaulinėje konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos delegacija, sudaryta iš Vyriausybės (jai atstovavo Aistė Kairienė), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (Agnė Liucilė Grickevičė), Kultūros ministerijos (Indrė Užukukytė) ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato (Dalia Stabrauskaitė) atstovų.
Konferencijoje pristatytos Lietuvoje jau įgyvendinamos iniciatyvos ir pokyčiai, atliepiantys gairėse įvardintas rekomendacijas – septynių kompetencijų ugdymu grįstas ugdymo turinys, pagal kurį horizontaliai ugdoma ir kultūrinė kompetencija; programą „Tūkstantmečio mokyklos“, stiprinanti kultūrinį ugdymą per ilgalaikį bendradarbiavimą su kultūros profesionalais, jaunimui aktualų turinį ir įvairias mokymosi aplinkas; įvairias negalias turintiems asmenims geriau viešąsias kultūros paslaugas pritaikiusi iniciatyva „Biblioteka visiems” ir programa „Muziejai žmogaus gerovei”; taip pat šiuo metu kuriama E-kultūros platforma, skirta kultūros išteklių sklaidai ir keitimuisi. Ankstesniuose renginiuose taip pat pristatytos nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip „Kūrybinės jungtys” ir „Kūrybingumo mokykla”, įgyvendinamos iniciatyvos ir jų poveikis, kalbėta apie Vilniaus savivaldybės įstaigos „EDU Vilnius” vykdomą „Vilnius yra mokykla” projektą ir kitus geruosius pavyzdžius.
Šias gaires numatoma šiemet išversti į lietuvių kalbą ir viešai pristatyti, kviečiant suinteresuotas šalis aptarti, kaip kultūrinį ir meninį ugdymą sustiprinti Lietuvoje, vadovaujantis gairėse siūlomais prinicipais. Su angliška teksto versija jau galima susipažinti čia:
UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gairės (anglų k.) >>
Daugiau apie vykusią pasaulinę konferenciją (anglų k.)>>
Apžvalgą parengė: Dalia Stabrauskaitė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Švietimo programų vadovė (el. p. dalia@unesco.lt)
Nuotraukos: © UNESCO/Abu Dhabi, UAE (išskyrus 5-9 nuotraukas).
2024 02 27 Kategorija: Švietimas, Visos naujienos