EuroMAB tinklas yra svarbiausia patirties mainų platforma vienijanti daugiau nei 300 UNESCO biosferos rezervatų Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Tinklas kas dvejus metus susirenka į konferenciją. 2024 m. birželio 3-7 d. renginys pirmą kartą vyko Vokietijoje, Wittenberge, UNESCO biosferos rezervate „Elbės upės kraštovaizdis“. Renginį organizavo Vokietijos UNESCO komisija, teikiant paramą Federalinei gamtos apsaugos agentūrai ir finansuojant Federalinei aplinkos, gamtos apsaugos, branduolinės saugos ir vartotojų apsaugos ministerijai. Renginyje pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos delegacija.
UNESCO koncepcijoje biosferos rezervatai yra eksperimentiniai regionai, kuriuose saugoma biologinė įvairovė ir funkcionuojančios ekosistemos tvariam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Dėmesys skiriamas ne tik saugojimui, bet ir tinkamam suformuotų kultūrinių kraštovaizdžių naudojimui. Griežtai saugomos tik palyginti mažos branduolinės zonos. Likusiose teritorijose biosferos rezervatuose išbandomos tvaraus naudojimo koncepcijos ir skatinamos aplinkai nekenksmingos ūkio formos, įskaitant atsinaujinančią energiją. Tačiau siekiant šio tikslo reikia išspręsti su trapiomis ekosistemomis susijusių sudėtingų uždavinių, pradedant tiesioginiu poveikiu biologinės įvairovės mažinimui ir baigiant aplinkos tarša. Nors nauji sprendimai teikia vilčių anksčiau apribotose zonose, jiems taip pat reikalinga nuolatinė reguliavimo priežiūra.
Lietuvos atstovai EuroMAB susitikime inicijavo ir surengė seminarą, kuriame ieškojo atsakymų į tokius klausimus, kaip monitoringo, vertinimo ir adaptyvaus valdymo strategijos gali nuolat didinti atsinaujinančios energijos projektų tvarumą biosferos rezervatuose, kaip atsinaujinančių išteklių plėtra ir valdymas gali sustiprinti kraštovaizdžio sąryšį ir ekosistemų atsparumą, kokia galima rizika ir iššūkiai susiję su atsinaujinančios energijos plėtra trapiose ekosistemose ir kraštovaizdžiuose, kokia nauda saugomoms teritorijoms iš atsinaujinančios energijos. Diskusijos įvadui buvo pristatytas Žuvinto biosferos rezervato atvejis.
Trumpai apie Žuvinto atvejį: Lietuva pastaraisiais metais padarė didžiausią pažangą Baltijos jūros regione pagal saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų plėtrą – ji augo beveik dukart, remiantis oficialiais duomenimis. Šiuo metu jau beveik 70 proc. elektros generacijos pajėgumų Lietuvoje sudaro atsinaujinanti energetika, daugiausia energijos generuoja vėjas, saulė ir hidroenergija. Vėjo jėgainių parkai Lietuvoje planuojami ar statomi visoje Lietuvoje, jei tik leidžia teisės aktai ir gaunami atsakingų institucijų leidimai. Tačiau Vėjo elektrinių vystymas ypatingai saugomose teritorijose ar arti jų kelia prieštaras ir susirūpinimą dėl galimo neigiamo poveikio gamtai. Vienas iš tokių iki šiol neišspręstų konfliktų pavyzdžių Lietuvoje yra šalia vienintelio šalyje Žuvinto rezervato, unikalios UNESCO saugomos, tarptautinę reikšmę turinčios gamtinės vertybės. Gamtosaugininkams ir visuomenei neramu ne tik dėl atstumų nuo saugomos teritorijos, bet ir dėl statomų vėjo jėgainių techninių parametrų. Galima išskirti kelias nerimo priežastis: didelio aukščio vėjo jėgainės gali kelti grėsmę migruojantiems paukščiams, ypač žąsims ir gervėms, kurios Žuvinto apylinkėse formuoja dideles sankaupas; vėjo jėgainių triukšmas ir vibracijos gali trikdyti gyvūnų buveines ir gyvybiškai svarbius procesus; vizualinis vėjo jėgainių poveikis gali neigiamai paveikti saugomo kraštovaizdžio estetiką; nepakankamai ištirtas ilgalaikis vėjo jėgainių poveikis ekosistemoms ir biologinės įvairovės išlikimui.
Susikerta skirtingi gamtosaugininkų, vietos bendruomenių ir vystytojų požiūriai, vieniems pabrėžiant šių energijos šaltinių svarbą mažinant taršą ir užtikrinant energetinį saugumą, kitiems nerimaujant dėl galimo neigiamo poveikio Žuvinto biosferos rezervato gamtinei vertei ir reikalaujant griežtų aplinkosaugos priemonių. Tuo tarpu aplinkos apsaugos institucijos stengiasi rasti pusiausvyrą tarp vėjo jėgainių plėtros ir gamtos apsaugos tikslų.
Žuvinto atveju, pasistūmėta siekiant inicijuoti išsamius tyrimus, siekiant įvertinti vėjo jėgainių poveikį Žuvinto biosferos rezervato ekosistemoms ir biologinės įvairovės išlikimui; taip pat siekiama nustatyti griežtus atstumus tarp vėjo jėgainių ir saugomų teritorijų, atsižvelgiant į jautrių paukščių rūšių migracijos ir maitinimosi poreikius; taikyti griežtas triukšmo ir vibracijos emisijos normas, siekiant sumažinti neigiamą poveikį gyvūnams; įtraukti vietos bendruomenes į sprendimo priėmimo procesą ir atsižvelgti į jų interesus. Ypatingai siekiamas lūkestis būtų sukurti ir įgyvendinti ilgalaikę vėjo jėgainių poveikio Žuvinto biosferos rezervatui stebėjimo ir kontrolės programą.
Diskusijoje taip pat aptarti kitų valstybių biosferos rezervatų, diegiančių atsinaujinančios energijos projektus, pavyzdžiai. Dalyviai išgrynino rekomendaciją, kuri buvo įtraukta į EuroMAB susitikimo išdavas apibendrinančią žinutę, skirtą MAB strategijai po 2025 metų.
Diskusijos dalyviai pabrėžia, kad naujoje tinklo strategijoje turėtų būti skatinamas biosferos rezervatų vaidmuo plėtojant ir naudojant atsinaujinančią energiją. Rekomenduojama, kad energijos gamybos parkai biosferos rezervatuose būtų decentralizuoti, atsižvelgiant į zonavimą, ir būtų atitinkamų proporcijų, taip pat jų diegimas būtų planuojamas bendradarbiaujant su vietos bendruomene bei pagrįstas naudingumu išskirtinai vietos bendruomenei ir ekosistemoms, išvengiant ekosistemų fragmentacijos. Taip pat parko įgyvendinimas turi būti stebimas ir valdomas lanksčiai, nuolat stebint poveikį aplinkai ir pagal tai adaptuojant sprendimus.
EuroMAB 2024 Lietuvai atstovavo:
Lietuvos nacionalinio komiteto 2022–2025 m. pirmininkas prof. dr. Algimantas Paulauskas, Lietuvos mokslo tarybos Gamtos ir technikos mokslų komiteto narys, taip pat Dzūkijos – Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos atstovai direktorius Paulius Čeponas, Žuvinto biosferos rezervato grupės patarėjas Tomas Pikūnas ir ekologas Arūnas Pranaitis, taip pat Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorė dr. Agnė Jasinavičiūtė.
Konferencijos dalyviai parengė bendrą kreipimąsi į Pasaulinį biosferos rezervatų kongresą, kuris vyks Kinijoje 2025 m.
Susipažinti galite čia: EuroMAB 2024 baigiamoji žinutė
2024 06 14 Kategorija: Gamtos mokslai
