Vykdant Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų remiamą projektą, bendradarbiaujant su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros ir Aplinkos ministerijomis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu, Norvegijos kultūros paveldo direktoratu bei Australijos Jameso Cooko universiteto tarptautiniais ekspertais, buvo pritaikyta Klimato pažeidžiamumo indekso (toliau – KPI; angl. Climate Vulnerability Index, CVI) priemonė, skirta sistemingai vertinti Pasaulio paveldo vertybės – Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio – verčių pažeidžiamumą klimato kaitos poveikiui.
Projekto rezultatai pateikti jungtinėje ekspertų ataskaitoje, vadovaujantis 2024 m. rugpjūčio mėnesį Smiltynėje vykusių dirbtuvių išvadomis. Nustatyta, kurie klimato kaitos rodikliai gali labiausiai paveikti pasaulio paveldo vertes iki maždaug 2070 m. – tai vidutinės temperatūros kilimas (oro ir/ arba vandens), pakrantės erozija, gausių kritulių atvejai (jų skaičiaus ir/ arba intensyvumo didėjimas). Šių trijų pagrindinių rodiklių poveikis jau pastebimas Kuršių nerijoje, o ateityje gali pasireikšti dar intensyviau.
Ataskaitoje aptartos įvairios prisitaikymo priemonės, kuriomis siekiama sumažinti klimato kaitos poveikį. Nustatytas priemones bus siekiama suderinti su Nacionaliniame prisitaikymo prie klimato kaitos, teritoriniais planais ir vertybės valdymu.
„UNESCO politinėje programoje klimato kaita ir jos poveikis yra vieni svarbiausių strateginių tikslų. Organizacija įpareigoja šalis nares imtis veiksmų dėl klimato kaitos mažinimo, prisitaikymo ir gebėjimų stiprinimų. Projektas „Kultūros paveldo pažeidžiamumo klimato kaitai indeksas“ atliepia šiuos tikslus ir neabejotinai prisideda prie klimato kaitos ir kultūros paveldo nacionalinės politikos vystymo bei nacionalinių priemonių formavimo. Tikimės, kad sėkmingas projekto įgyvendinimas paskatins toliau gilintis į klimato veiksnius ir jo poveikį kultūros paveldui, stiprinti gebėjimus prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių. Turime siekti, kad klimato kaitos vertinimo, poveikio mažinimo dėmuo pasiektų dabartinius valdymo ir planavimo dokumentus, kad būtų skiriamas dėmesys kultūros paveldo specialistams, savininkams ir bendruomenės poreikiams“, – teigia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.
Su Kuršių nerijos pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimo ataskaita galima susipažinti čia.
2025 03 20 Kategorija: Pasaulio paveldas
