Lietuva mini narystės tarptautinėse organizacijose sukaktis

2011 m. rugsėjo 9 – lapkričio 5 dienomis Seimo II ir III rūmus jungiančioje galerijoje eksponuojama istorinių dokumentų ir fotografijų paroda, skirta Lietuvos narystės keturiose tarptautinėse organizacijose sukaktims paminėti. 90-ųjų Lietuvos narystės metinių Tautų Sąjungoje, 20-ųjų metinių Jungtinių Tautų Organizacijoje, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje (UNESCO) ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje proga Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus parengtoje parodoje – Lietuvos stojimo į tarptautines organizacijas akimirkos, Lietuvos atstovų bendradarbiavimo momentai, tarptautinių organizacijų vadovų vizitai Lietuvoje.

1920 m. gruodžio 16 d. Tautų Sąjunga priėmė rekomendaciją Lietuvai dalyvauti organizacijos veikloje, nuo 1921 m. rugsėjo 22 d. Lietuva tapo visateise nare. 1925–1927 m. ir 1937–1946 m. Ženevoje buvo įsteigta ir veikė Lietuvos atstovybė su paskirtuoju atstovu Tautų Sąjungoje. Tautų Sąjungoje buvo svarstomi Vilniaus ir Klaipėdos krašto grąžinimo klausimai. Lietuvos atstovai dalyvavo Tautų Sąjungos komisijų darbe.

Į Jungtinių Tautų Organizaciją Lietuva įstojo 1991 m. rugsėjo 17 d. Jungtinėms Tautoms Lietuvoje atstovauja Jungtinių Tautų fondai, programos ir specializuotos agentūros, kurias vienija Jungtinių Tautų koordinatoriaus sistema. JT programos, fondai ir agentūros buvo Lietuvos vyriausybės ir visuomenės plėtros partnerės pereinamuoju laikotarpiu ir toliau teikia techninę pagalbą bei kitokio pobūdžio praktinę paramą socialinės raidos srityje.

1991 m. rugsėjo 10 d. į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją įstojusi Lietuva 2011 metais tapo pirmąja Baltijos valstybe, pirmininkaujančia ESBO. Lietuvos piliečiai dalyvavo ESBO misijose Bosnijoje, Kosove, Tadžikistane, Moldovoje, Ukrainoje, Albanijoje; dalyvauja trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose rinkimų stebėjimuose. Per nebiudžetinius ESBO įnašus Lietuva finansavo įvairius nusiginklavimo, demokratijos plėtros, žiniasklaidos laisvės projektus Ukrainoje, Baltarusijoje, Centrinėje Azijoje, Pietų Kaukaze. Užsienio reikalų ministerijos pateiktoje ESBO pirmininko, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio veiklos nuo 2011 m. sausio 1 d. iki liepos 20 d. apžvalgoje skelbiama, kad komanda nukeliavo 85 554 kilometrų, dalyvauta 16 vizitų ir surengta daugiau nei 100 susitikimų su aukšto rango pareigūnais bei pilietinės visuomenės nariais visame pasaulyje. 56 šalys – Europos, JAV, Kanada ir NVS valstybės – dalyvauja ESBO Parlamentinės Asamblėjos veikloje siekdamos sukurti platformą tarpparlamentiniam dialogui, sutelkiant pastangas įveikti demokratijos iššūkius visoje ESBO teritorijoje. Lietuvos Respublikos Seimo delegaciją Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje sudaro: pirmininkė Vilija Aleknaitė Abramikienė, pirmininko pavaduotojas Egidijus Klumbys, nariai Laimontas Dinius, Artūras Melianas ir Algirdas Sysas.

1991 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublika tapo Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) nare. Globalioje aplinkoje švietimo, mokslo, kultūros, informacijos ir komunikacijos baruose veikianti organizacija vienija pasaulio valstybes į forumą bei skatina įvairių tautų ir bendruomenių bendradarbiavimą taikaus, darnaus, išmintingo sugyvenimo link. Lietuva yra prisijungusi prie daugiau kaip dešimties UNESCO konvencijų. UNESCO Pasaulio paveldo sąraše įrašyti net keturi su Lietuva siejami išskirtine visuotine verte pasižymintys objektai: Istorinis Vilniaus centras (1994 m.), Kuršių nerija (2000 m., bendra Lietuvos ir Rusijos Federacijos teritorija), Kernavės archeologinė vietovė (2004 m.), Struvės geodezinis lankas (2005 m., Baltarusija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Moldovos Respublika, Norvegija, Rusijos Federacija, Švedija, Ukraina). 2011 m. Žuvinto biosferos rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą.

Į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą įrašytos trys pasaulinės svarbos su Lietuva susijusios dokumentų kolekcijos: „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“, Radvilų archyvai ir Nesvyžiaus bibliotekos kolekcija bei Meksikos aškenazių bendruomenės tyrimų ir dokumentacijos centro kolekcija (XVI–XX a.), taip pat veikia ir nacionalinis programos registras.

Siekiant skatinti jaunimą ir pedagogus atsigręžti į tradicijas, jas puoselėti ir užtikrinti jų perdavimą ateities kartoms, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos iniciatyva bendradarbiaujant su kitomis institucijomis organizuojamos etnokultūrinio ugdymo stovyklos. Nuo 1997 m. Lietuva dalyvauja UNESCO Asocijuotųjų mokyklų projekte – didžiausiame tarptautiniame mokyklų tinkle Jungtinių Tautų sistemoje, veikiančiame taikos, tarpusavio supratimo ir tarptautinės tolerancijos labui. Lietuva gali didžiuotis net trimis nematerialaus kultūros paveldo vertybėmis, įtrauktomis į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (1998 m.), Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001 m.) bei Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės (2010 m.).

2003 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus inauguruotas UNESCO Geros valios ambasadoriumi žinių visuomenei, o sportininkas Virgilijus Alekna pripažintas UNESCO olimpiniu čempionu.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos veikloje dalyvauja Seimo nariai.

Informacijos šaltinis:
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius
Lina Žilytė, tel. 239 6201

2011 09 09 Kategorija: Nacionalinė UNESCO komisija, UNESCO, Visos naujienos